Optinė dailė Pagrįsta regėjimo fiziologija ir psichologija. Remiasi gilumos, judėjimo, pulsavimo, mirgėjimo optinių iliuzijų kūrimu. Pirmoji paroda Jautrioji akis įvyko 1965 m. Niujorke.

Dailininkai rėmėsi neoimpresionizmo patirtimi. Išraiškos priemonės – geometriniai elementai (taškai, linijos, formos) sukuriantys judėjimo, pulsavimo optinė iliuziją. Paul Signac Popiežiaus rūmai Avinjone, 1900.

Kūrė racionalias, preciziškas geometrines kompozicijas, sukeliančias iš anksto numatytas akies tinklainės reakcijas.

Jauna/ Sena moteris, 1988, atvirukas, Vokietija. Dažnai perkuriamas. Vaizdo suvokimas priklauso kokius paveikslo elementus akis greičiau susieja į vieną visumą.

Optinė iliuzija Neįmanomas trikampis Moters veidas / grojantis saksofonu.

Maurits Cornelis Escher, Reliatyvumas, Aukštyn ir žemyn, 1947, litografija.

M.C. Escher, Belvederis, Šis belvederis turi tris aukštus, kurie nupiešti panaudojant optinę iliuziją. M.C.Escher išnaudojo dvi linijinės perspektyvos galimybes – perspektyvą ir antiperspektyvą. Pastebėkite kaip bokštai sujungti su antru ir trečiu aukštu.

J. Albers Kūryba remiasi kvadratų variacijomis. Optinio meno pradininkas.

Victor Vasarely

Victor Vasarely Zebras, 1960.

Bridget Riley

Anglijos Karalienė Tatė galerijos atidaryme šalia dailininkės Bridget Riley darbų, 2000.

Bridget Riley, Ruduo.

Jesús Rafael SOTO Mažas dvigubas paviršius, 1967.

Richard Anuszkiewicz Įėjimas į žalią, 1970.

Kazimieras Žoromskis. T.D.S. Nr

Kazys Varnelis Netikras labirintas nr , drobė, akrilas, 199 x 283.

Rimtautas Gibavičius (1935–1993). Vaikystės prisiminimai IV. 1977, cinkografija, 51 x 50,5 Rimtautas Gibavičius. Vaikystės prisiminimai VI. 1980, cinkografija, 49 x 50

Šaltiniai