asist. L. Mašalienė

Bruožų teorijos; Stilių teorijos; Atitikimų teorijos; Dinamiškų santykių teorijos.

Handy (1985) išskiria kelis pagrindinius asmens bruožus: Intelektas; Iniciatyvumas; Pasitikėjimas savimi. Kiti autoriai remiasi vadinamąja 3 E teorija. Pasak šios teorijos, sėkmingai dirbantiems vadovams būdingi šie bruožai: Erudicija; Ekstraversija; Empatija.

Stilių teorijos remiasi prielaida, jog sėkmingą vadovavimą lemia ne vadovų asmenybės bruožai, bet jų propaguojami vadovavimo stiliai. Žinomiausia visiems teorija yra vadovavimo stilių skirstymas į autokratinį, demokratinį, liberalųjį. Rezultatai Santykiai Autokratinis Paternalistinis Konsultacinis Demokratinis (Nurodo) (Įsiūlo) (Įtraukia) (Bendrai nusprendžia) Schmidt-Tannenbaum kontinuumas

Autokratinio stiliaus vadovui mažiausiai rūpi santykiai su žmonėmis – jis tiesiog nurodo, ką reikia atlikti, ir tikisi, jog jo nurodymai bus besąlygiškai įvykdyti. Paternalistinio stiliaus vadovas vadovauja vienvaldiškai, tačiau pasistengia savo idėjas įsiūlyti pavaldiniams ir įtikinti juos, kad jo priimami sprendimai – patys geriausi ir kiekvienu atveju tinkamiausi. Konsultacinio stiliaus vadovas realiai įtraukia savo darbuotojus į vadovavimo procesą, nors ir pasilieka sau teisę priimti galutinį sprendimą. Vadovaujantis demokratiniu stiliumi, vadybiniai sprendimai priimami kartu, bendrai nutarus visiems darbuotojams.

Vyraujant agresyviam vadovavimo stiliui, didelis dėmesys skiriamas rezultatams ir menkas – žmonių santykiams. Advokataujantis vadovas labai rūpinasi žmonių santykiais ir mažai dėmesio skiria darbo rezultatams. Pasyvus vadovas daro tik tai, kas privaloma, ir priešinasi bet kokiems pokyčiams. Administruojantis vadovas stengiasi ne tobulinti savo organizaciją, bet išlaikyti egzistuojančią sistemą. Motyvuojantis vadovas vadovaujasi aiškiai suformuluotais tikslais ir uždaviniais.

Veiksniai, kurie būtinai turi derėti tarpusavyje, - tai vadovas, pavaldiniai ir užduotis. P. Hersey ir K. H. Blanchard situacinis vadovavimo modelis.

B. M. Bass transakcinio ir transformacinio vadovavimo koncepcija. Transakcinis (arba sąveikos) vadovavimas pasižymi tuo, kad vadovas nustato, ką pavaldiniai turi daryti, išaiškina darbuotojams jų vaidmenis ir užduotis. Transformacinis (arba pertvarkomasis) vadovavimas pripažįsta daugelio darbe pasitaikančių situacijų unikalumą ir iracionalumą. Transformacinis vadovas siekia ne tenkinti darbuotojų lūkesčius, bet juos transformuoti.

B. M. Bass nurodo 3 pagrindines transformacinio vadovo charakteristikas: patrauklumas. Transformacinis vadovas neretai dar vadinamas charizmatiniu vadovu (charizma – sugebėjimas patraukti kitus žmones, asmeninis žavesys); individualus dėmesys. Transformacinis vadovas individualizuoja savo santykius su pavaldiniais; kūrybiškumo skatinimas. Transformacinis vadovas skatina darbuotojų kūrybiškumą sprendžiant problemas.

Motyvavimas – žmogaus aktyvumą skatinantis ir jo veiklos kryptį lemiantis procesas. A. Maslow poreikių hierarchijos teorija (fiziologiniai, saugumo, meilės ir priklausomybės, savigarbos ir saviaktualizacijos poreikiai). D. McGregor išskyrė du diametralius požiūrius į darbą ir pavadino juos X teorija ir Y teorija. X teorija teigia, kad žmogus iš prigimties yra tingus ir stengiasi kiek galima mažiau dirbti. Y teorija teigia, kad žmonės yra motyvuoti darbui, pasiruošę atsižvelgti į organizacijos poreikius ir prisiimti atsakomybę.

W. Ouchi pasiūlė savo modelį, kaip sėkmingai plėtoti darbuotojų potencialą ir sykiu veiksmingai siekti organizacijos tikslų. W. Ouchi teorija, buvo pavadinta Z teorija, o šį modelį propaguojančios organizacijos – Z organizacijomis. Z organizacijoms būdingos šios charakteristikos: darbo vietos visam gyvenimui užtikrinimas, lėta ir laipsniška profesinė karjera, nuosaiki specializacija, sprendimų priėmimas konsensuso (susitarimas) būdu, individuali atsakomybė, neformali kontrolė ir nuolatinis rūpinimasis darbuotojų gerove.

Motyvacijos procesų tyrinėtojas D. McClelland, tyręs žmonių poreikius padarė išvadą, kad poreikius galima sujungti į 3 dideles kategorijas: galios poreikiai; vienijimosi poreikiai; laimėjimų poreikiai.

Susirinkimai yra privalomas vadovo darbo atributas. Sėkmingo susirinkimo bruožai: Susirinkimo tikslai; Dalyvavimas; Pasirengimas; Laiko išnaudojimas; Aktyvumas; Susirinkimo rezultatai.

Sugebėjimas spręsti konfliktus yra vienas iš svarbiausių vadybinių gebėjimų. Konfliktų sprendimo būdai: 1. Viena pusė laimi, kita – pralaimi. 2. Pralaimi abi pusės. 3. Abi pusės laimi.

1. Išsiaiškinkite patys sau, ko jūs norite. 2. Išsakykite savo norus kitai pusei. 3. Išklausykite kitos pusės norus. 4. Ieškokite galimų sprendimų. 5. Įvertinkite galimus sprendimus ir kartu išrinkite geriausią. 6. Įgyvendinkite pasirinktą sprendimą. 7. Toliau tikrinkite pasirinkto sprendimo tinkamumą.

Vengimas; Kova; Švelninimas; Kompromisas; Problemų sprendimas.

Stresas – tai psichologinė ir fiziologinė organizmo reakcija į iškylančius sunkumus ar gresiančius pavojus. Pagrindiniai streso šaltiniai (pagal Cole, 1996): 1. Išorinė aplinka. 2. Organizaciniai veiksniai. 3. Darbo ypatybės. 4. Darbo santykiai. 5. Socialinė terpė. 6. Asmenybės veiksniai.

Socioekonominė situacija; Reformų procesas; Politinės valdžios pasikeitimas.

Organizacijos struktūra; Komunikacija; Organizacijos kultūra; Vadovavimo stilius; Karjeros galimybės.

Fizinės sąlygos; Darbo reikalavimai; Autonomijos laipsnis; Vaidmenų konfliktas.

Santykiai su vadovybe; Santykiai su kolegomis; Santykiai su pavaldiniais; Santykiai su pašaliečiais.

Šeimyninis gyvenimas; Socialinis gyvenimas.

Subjektyvus savo vaidmens suvokimas; Asmenybės tipai; Adaptyvumas; Motyvacija; Neapibrėžtumo toleravimas.