Parengė Nikolė Jocytė, Ugnė Kavaliauskaitė ir Gabija Sirtautaitė, 4a klasės mokinės

Žalgirio mūšiu vadinamas Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių mūšis su Vokiečių (Kryžiuočių) ordino kariuomene, įvykęs 1410 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšiu vadinamas Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių mūšis su Vokiečių (Kryžiuočių) ordino kariuomene, įvykęs 1410 m. liepos 15 d.

Lietuvių ir lenkų kariuomenių vyriausiasis vadas buvo Lenkijos karalius Jogaila – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pusbrolis. Mūšiui vadovavo Vytautas. Lietuvių ir lenkų kariuomenių vyriausiasis vadas buvo Lenkijos karalius Jogaila – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pusbrolis. Mūšiui vadovavo Vytautas.

Mūšį pradėjo Vytautas su savo būriais. Lenkai stojo į kovą po valandos, kai Lietuvos kariuomenė pradėjo trauktis. Lietuvos kariuomenės traukimasis suardė vokiečių gretas. Po kiek laiko lietuviai persirikiavo ir netikėtai vėl smogė kryžiuočiams - šiuos iš kitos pusės supo ir Lenkijos kariuomenė. Kryžiuočiai buvo sutriuškinti. Mūšį pradėjo Vytautas su savo būriais. Lenkai stojo į kovą po valandos, kai Lietuvos kariuomenė pradėjo trauktis. Lietuvos kariuomenės traukimasis suardė vokiečių gretas. Po kiek laiko lietuviai persirikiavo ir netikėtai vėl smogė kryžiuočiams - šiuos iš kitos pusės supo ir Lenkijos kariuomenė. Kryžiuočiai buvo sutriuškinti.

Po šio mūšio Vokiečių ordinas, puldinėjęs Lietuvą apie 200 metų, taip ir neatgavo savo didybės, o Lietuva ir Lenkija buvo pripažintos stipriausiomis Rytų Europos valstybėmis. Po šio mūšio Vokiečių ordinas, puldinėjęs Lietuvą apie 200 metų, taip ir neatgavo savo didybės, o Lietuva ir Lenkija buvo pripažintos stipriausiomis Rytų Europos valstybėmis.