PJOVIMO PROCESAI IR ĮRANKIAI Dr. Artūras Kilikevičius 2015.07.251dr. Artūras Kilikevičius. - презентация

1 PJOVIMO PROCESAI IR ĮRANKIAI Dr. Artūras Kilikevičius dr. Artūras Kilikevičius

2 Literatūra 1.A. Stasiūnas. Metalo pjovimas, įrankiai ir staklės. Vilnius: Mokslas, 1981, 413 psl. 2.V. Ostaševičius, R. Dundulis. Technologiniai įrenginiai. Kaunas: Technologija, 2004, 607 psl. 3.A. Bražėnas, V. Jurėnas. Metalo pjovimo įrankiai. Vilnius: Mokslas, 1991, 336 psl dr. Artūras Kilikevičius2

3 PJOVIMO PROCESAI IR ĮRANKIAI programa ĮVADAS 2. GAMYBOS BŪDŲ KLASIFIKACIJA 3. DETALIŲ FORMAVIMAS PJOVIMO BŪDU 3.1. Įrankio ašmenys 3.2. Drožlės susidarymas 3.3. Įrankių medžiagos 3.4. Keičiamos pjovimo plokštelės 3.5. Dilimas ir patvarumas 3.6. Tepimo-aušinimo medžiagos 3.7. Įtaka apdirbamumui 4. APDIRBIMO PJOVIMU BŪDAI IR NAUDOJAMI METALO PJOVIMO ĮRANKIAI; 4.1. Tekinimas; 4.2. Drožimas; 4.3. Gręžimas; 4.4. Gilinimas; 4.5. Plėtimas; 4.6. Frezavimas; 4.7. Traukimas; 4.8. Šlifavimas; 4.9. Baigiamasis apdirbimas abrazyviniais įrankiais; Sriegimas; Krumplių apdirbimas; 5. PJOVIMO ĮRANKIŲ MEDŽIAGOS, JŲ CHARAKTERISTIKOS; 5.1. Medžiagos ašmeniniams įrankiams; 5.2. Abrazyvinės medžiagos; dr. Artūras Kilikevičius3

4 Turinys 1. ĮVADAS 2. GAMYBOS BŪDŲ KLASIFIKACIJA 3. DETALIŲ FORMAVIMAS PJOVIMO BŪDU 3.1. Įrankio ašmenys 3.2. Drožlės susidarymas 3.3. Įrankių medžiagos 3.4. Keičiamos pjovimo plokštelės 3.5. Dilimas ir patvarumas 3.6. Tepimo-aušinimo medžiagos 3.7. Įtaka apdirbamumui dr. Artūras Kilikevičius

5 Pagrindinių gamybos būdų klasifikacija Pirminis formavimas dr. Artūras Kilikevičius5 Šiuo būdu iš beformės medžiagos padaromas kietas nustatytos formos kūnas.

6 Pagrindinių gamybos būdų klasifikacija dr. Artūras Kilikevičius6 Plastinis deformavimas Kietojo kūno forma pakeičiama plastinio deformavimo būdais.

7 Pagrindinių gamybos būdų klasifikacija Atskyrimas dr. Artūras Kilikevičius7 Pakeičiama kietojo kūno forma, taip vietomis sumažinant sankibą.

8 Pagrindinių gamybos būdų klasifikacija Sujungimas dr. Artūras Kilikevičius8 Dvi arba daugiau detalių sujungiamos tarpusavyje.

9 Pagrindinių gamybos būdų klasifikacija Padengimas dr. Artūras Kilikevičius9 Detalė padengiama beformės medžiagos stipriai prikimbančiu sluoksniu. Forma išlieka, sankiba padidėja.

10 Pagrindinių gamybos būdų klasifikacija Medžiagos savybių keitimas dr. Artūras Kilikevičius10 Medžiagos dalelių pergrupavimas, atskyrimas arba naujų įterpimas pakeičia medžiagos savybes.

11 3. DETALIŲ FORMAVIMAS PJOVIMO BŪDU dr. Artūras Kilikevičius11

12 Įrankio ašmenys Pagrindinė pjovimo briauna būna nukreipta pastūmos kryptimi ir atlieka didžiausią pjovimo darbą dr. Artūras Kilikevičius12 Pjovimo briaunos, nukreiptos ne pastūmos kryptimi, vadinamos pagalbinėmis pjovimo briaunomis.

13 Įrankio ašmenys dr. Artūras Kilikevičius13 Pagrindinės ir pagalbinės pjovimo briaunų susikirtimas sudaro peilio viršūnę, kuri dažniausiai yra suapvalinta.

14 Įrankio ašmenys Pleišto paviršius, kuriuo slenka drožlė, vadinamas priekiniu paviršiumi, o paviršius, kuris nukreiptas į apdirbtąjį ruošinio paviršių - užpakaliniu dr. Artūras Kilikevičius14

15 Įrankio ašmenys Pjovimo pleišto kampai dr. Artūras Kilikevičius15 Kampas, esantis tarp pleišto užpakalinio paviršiaus ir ruošinio apdirbtojo paviršiaus, vadinamas užpakaliniu kampu α.

16 Įrankio ašmenys Kampas, esantis tarp pleišto priekinio paviršiaus ir statmens į apdirbtąjį paviršių, vadinamas priekiniu kampu γ dr. Artūras Kilikevičius16

17 Kampas tarp pleišto priekinio ir užpakalinio paviršių vadinamas įrankio nusmailinimo kampu β dr. Artūras Kilikevičius17

18 Priekinio, užpakalinio ir nusmailinimo kampų suma visuomet lygi 90°: α + β + γ = 90 ° dr. Artūras Kilikevičius18

19 Jėgos, veikiančios įrankio ašmenis Ir kertant, ir tekinant, medžiagoms atskirti reikalingos jėgos. Šios jėgos iš esmės priklauso nuo: medžiagos stiprumo; įrankio ašmenų kampų; drožlės skerspjūvio dr. Artūras Kilikevičius19

20 Judesiai tarp įrankio ir ruošinio Pjovimo įrankio ir ruošinio judesiai dažniausiai būna tiesiaeigiai arba apskritiminiai dr. Artūras Kilikevičius20

21 Pjovimo judesys - tai judesys tarp įrankio ašmenų ir ruošinio, kai be pastūmos judesio drožlė nupjaunama tik per vieną apsisukimą arba per vieną išilginę eigą dr. Artūras Kilikevičius21

22 Pastūmos judesys - tai judesys tarp įrankio ašmenų ir ruošinio, kai, darant pjovimo judesį, drožlė pjaunama nepertraukiamai dr. Artūras Kilikevičius22 Pjovimo ir pastūmos judesys kartu sąlygoja, pvz., gręžiant ir tekinant, nepertraukiamą drožlės nupjovimą.

23 Nustatymo judesys - tai judesys tarp įrankio ašmenų ir ruošinio. Jis iš anksto nustato nupjaunamos drožlės storį. Atstumas, kuriuo įrankio ašmenys nustatomi statmenai pastūmos krypčiai, vadinamas nustatymo arba pjovimo gyliu a dr. Artūras Kilikevičius23

24 3.2. Drožlės susidarymas Peilio pleištas įsmigdamas į ruošinio medžiagą deformuoja, sukietina ir po to atpjauna drožlę, kuri nuslysta priekinių paviršiumi dr. Artūras Kilikevičius24 Drožlių rūšys Drožlės skirstomos: į laužtines, sąnariuotąsias ir ištisines.

25 3.3 Įrankių medžiagos Reikalavimai Medžiagos, iš kurių gaminama įrankių plaunančioji dalis, vadinamos įrankių medžiagomis. Jas veikia dideli apkrovimai dėl: pastovių arba smūginių pjovimo jėgų; aukštos temperatūros arba temperatūros svyravimų; trinties ir dilimo dr. Artūras Kilikevičius25

26 3.3 Įrankių medžiagos Kad įrankių medžiagos atlaikytų šiuos krūvius, jos turi turėti tokias savybes: Geras pjovimo savybes. Įrankių medžiagos turi būti daug kietesnės už apdirbamo ruošinio medžiagos kietumą, o įrankio ašmenys turi būti lengvai galandami. Atsparios temperatūros poveikiui. Įrankių medžiaga turi išlikti pakankamai kieta aukštoje temperatūroje. Labai atsparios dilimui. Pjaunant ruošinio medžiagą, įrankių medžiaga turi priešintis jos dalelių išplėšimui, kuris priklauso nuo dilimo zonos temperatūros. Labai atsparios lenkimui ir labai tąsios. Įrankio ašmenis veikia pulsuojantys lenkimo apkrovimai, dėl to gali ištrupėti pjovimo briaunos. Atsparios temperatūros svyravimams. Staigiai keičiantis darbo zonos temperatūrai, mažėja įtrūkimų pavojus dr. Artūras Kilikevičius26

27 3.3 Įrankių medžiagos Įrankių plienai Nelegiruotiems ir legiruotiems įrankiu plienams, turintiems nuo 0,8 iki 1,5 % anglies, priklausomai nuo lydinio sudėties, ašmenų darbinė temperatūra leidžiama tik iki 400° C. Jie naudojami tik rankiniams pjovimo įrankiams gaminti. Greitapjoviai plienai, kaip labai legiruoti įrankių plienai, plačiai naudojami dėl didelio tąsumo ir nejautrumo kintančioms apkrovoms. Jie gali atlaikyti iki 600° C darbinę temperatūrą. Iš šių plienų gaminami įrankiai, kuriems dėl jų specifinės formos negalima naudoti keičiamų pjovimo plokštelių. Tai grąžtai, pratrauktuvai, gilintuvai, frezos ir plėstuvai. Greitapjovio plieno įrankiai dažnai padengiami nuo 2 iki 4 μm storio titano nitrido sluoksniu. Ypač kietas, aukso spalvos padengimas yra labai atsparus dilimui. Jis padidina įrankio patvarumą arba galima naudoti didesnius pjovimo greičius dr. Artūras Kilikevičius27 Sliekinė greitapjovio plieno freza

28 Kietlydiniai Poreikis trumpinti gamybos laiką, didinant pjovimo greitį, reikalauja vis naujų įrankių medžiagų dr. Artūras Kilikevičius28 Įrankių medžiagų raida

29 Kietlydiniu savybės Kietlydiniai - tai metalo keraminės medžiagos, pagamintos sukepinant aukštoje temperatūroje ir labai dideliame slėgyje karbidų (volframo, titano, tantalo) miltelius. Karbidus jungiančioji medžiaga yra kobaltas. Kietlydiniai labai atsparūs dilimui, o pjovimo savybės nesikeičia iki 900° C dr. Artūras Kilikevičius29 Kietlydiniai kieti ir tąsūs pasidaro dėl jų komponentų tarpusavio sąveikos. Prie volframo karbidų (C) pridėjus titano karbidų (TiC) ir tantalo karbidų (TaC), labai padidėja kietlydinio kietumas ir atsparumas dilimui. Kuo daugiau kobalto, tuo kietlydinis tąsesnis.

30 Kietlydinių rūšys Apdirbimui pjovimu skirti kietlydiniai skirstomi į pagrindines ir panaudojimo grupes (lent.). Pagrindinėse P, M ir K grupėse kietlydiniai skirstomi pagal apdirbamas medžiagas. Panaudojimo grupėse kietlydiniai su didesniu skaičiumi turi didesnį rišančių medžiagų kiekį ir atitinkamai yra tąsesni. Tąsesni yra ir kietlydiniai su volframo-titano-tantalo karbidu (C-TiC-TaC) mišiniais dr. Artūras Kilikevičius30 Švariai apdirbti plieno ir špižiaus ruošiniams labiausiai tinka smulkiagrūdžiai kietlydiniai ir ypač kermetai. Kermetai - tai kietlydiniai, kuriuose volframo karbidai pakeisti titano karbidais ir titano nitridais. Specialūs padengimai didina kietlydinių atsparumą dilimui. Padengimui naudojama titano nitrido, titano karbido, aliuminio oksido daugiasluoksnė danga. Padengiama vakuume, esant 1000° C temperatūrai. Dažniausiai padengiamos keičiamos pjovimo plokštelės.

31 Mineralų keramika metalams pjauti Mineralų keramika dar kietesnė įrankių medžiaga už kietlydinius. Ji susideda arba iš gryno aliuminio oksido (Al ), arba iš Al ir metalų karbidų. Net įkaitusi iki 1200°C, mineralų keramika išlaiko savo kietumą ir atsparumą dilimui, tačiau yra trapi ir jautri kintančioms pjovimo jėgoms ir temperatūros pokyčiams dr. Artūras Kilikevičius31 Mineralų keramikos plokštelės prie laikiklio dažniausiai tvirtinamos prispaudikliais. Keičiamos pjovimo plokštelės iš mineralų keramikos yra storesnės negu kietlydinio.

32 Deimantai ir boro nitridas Monokristalinis deimantas (MKD) Dėl savo kristalinės sandaros deimantas yra kiečiausia medžiaga. Įrankiai su deimanto kristalais labai tinka glotniai apdirbti spalvotiesiems metalams ir jų lydiniams, taip pat ir pilkajam ketui, pluoštinei ir armuotai plastmasei, sukepintiems kietlydiniams, stiklui ir keramikai. Plienui tekinti deimantai netinka, nes jų anglies atomai linkę jungtis su geležimi ir po to labai greitai dyla (difuzinis dilimas) dr. Artūras Kilikevičius32

33 Polikristalinės įrankių medžiagos Polikristalines daugiasluoksnes įrankių medžiagas sudaro kietlydinio pagrindas, ant kurio iš pradžių prilydomas plonas metalo sluoksnis (lydmetalis), o po to polikristalinio deimanto (PKD) arba polikristalinio boro nitrido sluoksnis nuo 0,5 iki 1,5 mm storio dr. Artūras Kilikevičius33 Polikristalinis boro nitridas žymimas kaip ir kubinis boro nitridas (KBN), jis ypač naudojamas kietiems plienams (daugiau kaip 50 HRC) apdirbti nuimant drožlę. Iš šios įrankių medžiagos gali būti gaminamos didelės pjovimo plokštelės. Tekinimo peilis su polikristaliniu deimantu padengta pjovimo plokštele Keičiamos pjovimo plokštelės iš kietlydinio, padengtos kubiniu boro nitridu

34 3.4 Keičiamos pjovimo plokštelės Kietlydinio arba mineralų keramikos keičiamos pjovimo plokštelės turi keletą pjovimo briaunų. Atšipus pjovimo briaunai, plokštelė pasukama arba pakeičiama nauja. Kuo paprasčiau ir greičiau pakeičiama plokštelė, tuo trumpesnis pagalbinis laikas. Tam, kad drožlė būtų trumpa, keičiamos kietlydinio plokštelės turi drožlių formavimo griovelį, kuris netrukdo apdirbimo procesui dr. Artūras Kilikevičius34

35 Keičiamų pjovimo plokštelių tvirtinimas Keičiamos pjovimo plokštelės turi būti taip pritvirtintos, kad, pjovimo ir išcentriniu jėgų veikiamos, neiškristų iš įtvirtinimo arba nepasislinktų į ruošinio pusę. Iš viršaus jos tvirtinamos prispaudimo plokštelėmis, varžtais, pleištais arba svirtinės sistemos prispaudikliu per skylę plokštelėje spaudžiamos į specialų lizdą. Nuo plokštelių tvirtinimo būdo priklauso ir pozicionavimo tikslumas dr. Artūras Kilikevičius35

36 Keičiamų pjovimo plokštelių klasifikacija Keičiamos pjovimo plokštelės skirstomos pagal formą, viršūnės kampus, užpakalinį kampą, tikslumo klasę, drožlių griovelius ir pjovimo kampus, taip pat tvirtinimą ir svarbiausius matmenis dr. Artūras Kilikevičius36

37 3.5 Dilimas ir patvarumas Tekinant įrankio ašmenys dyla dėl trinties, ištrupėjimo ir aukštoje temperatūroje vykstančios difuzijos. Keičiantis pjaunančiosios dalies geometrijai, blogėja gaminio matmenų tikslumas ir paviršiaus kokybė dr. Artūras Kilikevičius37 Dilimo priežastys Abrazyviniu dilimu dyla ašmenų priekinis paviršius ir užpakalinis paviršius žemiau pjovimo briaunos. Mažos ruošinio medžiagos dalelės stipriai prisivirina prie ašmenų priekinio paviršiaus, sudarydamos prieaugą. Slenkanti drožlė prieaugą nuolatos ardo, kartu nusinešdama įrankio medžiagos daleles. Priekinis ir užpakalinis paviršiai pasidaro šiurkštūs.

38 Dilimo formos Užpakalinio paviršiaus dilimas apibūdinamas nudilusios juostelės pločiu VB, kuris pirmiausia turi įtakos apdirbto ruošinio matmenų tikslumui ir paviršiaus kokybei. Pagal užpakalinio paviršiaus nudilimo dydį dažniausiai nustatomas įrankio patvarumas. Dėl trinties ir difuzijos poveikio dylant duobutei ant peilio priekinio paviršiaus atsirandantis lovelio formos griovelis silpnina pjovimo pleištą dr. Artūras Kilikevičius38 Priekinis paviršius pradeda dilti prie pjovimo briaunos ir dyla skirtingai negu užpakalinis paviršius. Dylant kartu priekiniam ir užpakaliniam paviršiui, susiapvalina peilio viršūnė.

39 3.6 Tepimo-aušinimo medžiagos Tepimo-aušinimo medžiagų paskirtis Tepimo-aušinimo medžiagos apdirbant ruošinius pjovimu turi: tepimu sumažinti trintį; aušinimu atvėsinti; apiplovimu pašalinti atliekas ir kartu: padidinti įrankio darbo laiką; pagerinti gaminio paviršiaus kokybę; padidinti apdirbimo našumą. Be pagrindinės paskirties, tepimo-aušinimo medžiagos turi valyti apdirbimo vietą ir mažinti koroziją dr. Artūras Kilikevičius39

40 Tepimas Metalų trintis gali būti mišri. Tepimo-aušinimo medžiagos tepimu sumažina trintį pjovimo zonoje, kartu mažina pjovimo įrankio dilimą ir ruošinio įkaitimą bei energijos poreikį. Tepimo-aušinimo medžiagos skirtos naudoti ten, kur veikia didelės jėgos, nes turi ypatingų aktyvių medžiagų, kurios esant aukštam slėgimui ir temperatūrai reaguoja su apdirbama medžiaga. Tokie priedai yra EP- Additive (ekstremalinio spaudimo priedai) dr. Artūras Kilikevičius40 Įrankio patvarumo palyginimas naudojant skirtingas tepimo-aušinimo medžiagas

41 Aušinimas Tepimo-aušinimo medžiagos turi kiek galima greičiau pašalinti šilumą iš pjovimo zonos ir taip aušinti pjovimo įrankį ir ruošinį. Dėl to padidėja apdirbimo tikslumas ir nepakinta apdirbtų paviršinių sluoksnių struktūra. Tepimo-aušinimo medžiagų šaldymo poveikis priklauso nuo srovės greičio, srovės formos ir krypties, klampumo bei nuo medžiagos rūšies ir temperatūros dr. Artūras Kilikevičius41 Frezavimas naudojant tepimą- aušinimą

42 Tepimo-aušinimo medžiaga rūšys Metalus apdirbant pjovimu naudojamos vandens emulsijos ir su vandeniu nesimaišančios tepimo-aušinimo medžiagos. Jos parenkamos pagal apdirbimo būdą, pjovimo greitį, apdirbamą medžiagą ir reikalingą aušinimą bei tepimą dr. Artūras Kilikevičius42 Tepimo-aušinimo medžiagos, nesimaišančios su vandeniu, - tai mineralinės alyvos be priedų arba su tepalo plėvelę sudarančiais cheminį poveikį turinčiais priedais. Mineralinių alyvų turintys tepimo-aušinimo medžiagų vandens mišiniai yra pieno baltumo alyvos vandeninė emulsija.

43 dr. Artūras Kilikevičius43

44 3.7 Įtaka apdirbamumui Pjovimu nuimant drožlę gaminami sudėtingų formų gaminiai labai didelių formos ir matmenų tikslumu bei labai kokybiškų paviršiumi dr. Artūras Kilikevičius44 Sriegio frezavimas

45 Apdirbant pjovimu reikia įvertinti ruošinio medžiagos stiprumą, tąsumą ir kietumą, lengvai ar sunkiai ašmenys įsipjauna į medžiagą, kaip atpjauna drožlę. Ruošinio medžiagos savybės būna matomos ant apdirbto detalės paviršiaus ir susidarant drožlei dr. Artūras Kilikevičius45 Veleno iš plieno X5Cr Ni tekinimas Veleno iš plieno GGG-70 tekinimas

46 Velenas gaminamas iš labai stipraus (R m = N/mm 2 ) ir kieto (>180 HB) CrNi plieno. Pjovimui reikia didelės pjovimo jėgos ir standaus įrankio. Šiai medžiagai charakteringa nariuotoji drožlė. Apdirbtas paviršius yra blizgantis dr. Artūras Kilikevičius46 Veleno iš plieno X5Cr Ni tekinimas

47 Kai velenas pagamintas iš medžiagos GGG-70 (3.36 pav.), dėl rutulinės formos grafito medžiagos struktūroje drožlė lengvai nupjaunama. Drožlė būna biri, nes grafito grūdelis vietoje lūžta. Apdirbtas detalės paviršius yra beveik matinis dr. Artūras Kilikevičius47 Veleno iš plieno GGG-70 tekinimas

48 Medžiagos tąsumas ir kietumas yra pagrindiniai apdirbamumo faktoriai. Pagal juos nustatoma: pjovimo greitis; pastūma; pjovimo gylis; įrankio medžiaga; įrankio keitimas; peilio geometrija dr. Artūras Kilikevičius48

49 Optimaliai apdirbti medžiagą galima tik tiksliai nustačius staklių pjovimo režimus, medžiagos rūšį ir peilio geometriją. Šiuos parametrus nustačius klaidingai, apdirbto paviršiaus kokybė bus bloga, netikslūs detalės matmenys, o įrankis smarkiai dils dr. Artūras Kilikevičius49

50 Medžiagų apdirbamumo įvertinimo faktoriai Medžiagų apdirbamumas vertinamas šiais faktoriais: detalės matmenų ir paviršiaus kokybė; drožlės susidarymas ir pjovimo jėga; įrankio dilimas ir patvarumas. Įrankiu medžiagų gamintojai pagal šiuos faktorius ir bandymo rezultatus nustato medžiagos panaudojimo sritį ir reikalingus pjovimo režimus dr. Artūras Kilikevičius50

51 Praktinės apdirbamumo įvertinimo dydžių reikšmės Bandymų rezultatai surašyti orientacinių dydžių lentelėje. Jie įvertina kiekvieną apdirbimo atvejį, apdirbamą medžiagą ir kiekvienu konkrečiu atveju padeda pasirinkti optimalų pjovimo režimą ir įrankio medžiagą dr. Artūras Kilikevičius51

52 Tekinant greitapjovio plieno įrankiu Medžiaga Stiprumas R, N/mm 2 Pjovimo greitis v c, m/min Pastūma f, mm Pjovimo gylis a p, mm Užpakalini s kampas α, º Priekinis kampas γ, º Visi konstrukcini ai plienai, legiruoti plienai, įrankių plienai, plieno liejiniai < ,10, , , , , ,06 Automatiniai plienai < ,10, , , dr. Artūras Kilikevičius52

53 Tekinant oksidinės keramikos plokštelėmis Medžiaga Stiprumas R, N/mm 2 Pjovimo greitis v c, m/min Pastūma f, mm Pjovimo gylis a p, mm Užpakalinis kampas α, º Priekinis kampas γ, º Cement uoti plienai Termiš kai apdirbti plienai Cement uoti plienai Termiš kai apdirb ti plienai Cementuoti plienai, termiškai apdirbti plienai < ,3-0,50,2-0,4Iki 5 0,5- 1, > > HRC dr. Artūras Kilikevičius53

54 Pavyzdys: Iš orientacinių dydžių lentelių tekinimui greitapjovio plieno įrankiu reikia nustatyti pjovimo režimus: automatiniam plienui 9SMn28; cementuotam plienui C dr. Artūras Kilikevičius54 Pjovimo režimus parinkti iš medžiagų grupių skyrių Automatiniai plienai" arba Visi konstrukciniai plienai", Cementuoti plienai.

55 Tekinant greitapjovio plieno įrankiu Medžiaga Stiprumas R, N/mm 2 Pjovimo greitis v c, m/min Pastūma f, mm Pjovimo gylis a p, mm Užpakalini s kampas α, º Priekinis kampas γ, º Visi konstrukcini ai plienai, legiruoti plienai, įrankių plienai, plieno liejiniai < ,10, , , , , ,06 Automatiniai plienai < ,10, , , dr. Artūras Kilikevičius55 a)Išilginio rupaus aptekinimo režimai automatiniam plienui: v c = 40m/min., f=0,6mm, a p = 6mm. Dėl šios medžiagos gero apdirbamumo parenkami tokie pjovimo kampai: α = 8°, γ =14°.

56 dr. Artūras Kilikevičius56 b)Išilginio rupaus tekinimo režimai cementuotam plienui: v c = 35m/min., f=1 mm, a p = 6 mm. Ši medžiaga blogo apdirbamumo, nors dėl mažo anglies kiekio (tik 0,01 %) reliatyviai yra minkšta. Minkštos medžiagos linkusios ant peilio sudaryti prieaugą, kuri sukelia didesnį pjovimo įrankio dilimą. Prieaugos susidarymo galima išvengti naudojant didelius pjovimo greičius. Peilio ašmenų kampai nustatomi: α = 8°, γ = 14°. Tekinant greitapjovio plieno įrankiu Medžiaga Stiprumas R, N/mm 2 Pjovimo greitis v c, m/min Pastūma f, mm Pjovimo gylis a p, mm Užpakalini s kampas α, º Priekinis kampas γ, º Visi konstrukcini ai plienai, legiruoti plienai, įrankių plienai, plieno liejiniai < ,10, , , , , ,06 Automatiniai plienai < ,10, , ,66

57 dr. Artūras Kilikevičius57