PEDAGOGIKA Prof. R. Vasiliauskas. Eil. Nr. Leidimo Metai Leidinio autoriai ir pavadinimai. LeidykaEgzempliorių skaičius VPU bibliotekoje. 1. 1999 Aktyvaus. - презентация

1 PEDAGOGIKA Prof. R. Vasiliauskas

2 Eil. Nr. Leidimo Metai Leidinio autoriai ir pavadinimai. LeidykaEgzempliorių skaičius VPU bibliotekoje Aktyvaus mokymosi metodai Garneles Aramavičiūtė V. Ugdymo samprataVilniaus universitet o leidikla Arends R.J. Mokomės mokyti Margi- raštai Bitinas B. Hodegetika: Auklejimo teorija ir technologija Kronta Gage N.D., Berliner D.C Pedagoginė psichologija. Alnali-tera Jovaiša L. Enciklopedinis edukologijos terminų žodynas. Margirašta i Lassahn R.Bendrosios pedagogikos pagrindai.Margi- raštai Petty G. Šiuolaikinis mokymas.Tytoalba Rajackas V. Mokymo orgsnizavimas.Šviesa Rajackas V. Pedagogikos pagrindai. VPU Šiaučiukėnienė L. Šiuolaikinės didaktikos pagrindai.Techno- logija 5

3 Pedagogika – mokslas ir menas 1. Pedagogikos samprata ir jos ištakos 2. Pedagogika kaip mokslas ir menas 3. Svarbiausios sąvokos 4. Pedagogikos mokslų sistema 5. Pedagogikos ir kitų mokslų integracija 6. Ugdymo daugiamatiškumas

4 2. Pedagogika- mokslas ir menas. Pedagogikos ir kitų giminiškų mokslų integracija. Žinoti ir suprasti ugdymo kaip mokslo ir meno būdingiausius bruožus ir pedagogikos bei kitų mokslų giminiškus ryšius, svarbiausias sąvokas. Gebėti atrasti, parinkti ir panaudoti kitų mokslų (filosofijos, psichologijos, sociologijos) duomenis mokinių ugdymui. Įžvelgi žmogaus tobulinimo pedagoginėmis priemonėmis ir ugdymo teorijos vadovavimo praktikai galimybes.

5 Frencis Bekonas ( ) PEDAGOGIKA KAIP MENĄ PRIIMTA DAR VADINTI TAIKOMĄJA PEDAGOGIKA ARBA PEDALOGIJA.

6 Pedagogika- gr. paidagogos. Paidos-vaikas, gogos-vedu. Vaikų vedžiotojas. Vergas,lydintis vaiką į mokyklą.

7 EDUKOLOGIJAŠVIETIMO SISTEMA PEDAGOGIKA TEORINĖ PEDAGOGIKATAIKOMOJI PEDAGOGIKAPEDAGOGIKOS ISTORIJA BENDROJI IKIMOKYKLINĖ MOKYKLINĖ DIDAKTIKA AUKLĖJIMO TEORIJA HODEGETIKA LYGNAMOJI PEDAGOGIKA SOCIALINĖ PEDAGOGIKA ETNOPEDAGOGIKA UGDYMO FILOSOFIJA SPECIALIOJI PEDAGOGIKA INSTITUCINĖ UŽMOKYKLINĖ ŠVIETIMO VADYBA DELIKVENTINĖ

8 OLIGROFRENO (gr. Oligos–mažas, phen-protas) pedagogika, protiškai atsilikusių vaikų pedagogika. TIFLO (gr. typhlos-aklas) – tiflopedagogika. SUDRO (lot. Sudrus-kurčias) pedagogika. LOGOPEDIJA (gr. Logos-kalba+paides-lavinimas) -Mokslas,tiriantis kalbos sutrikimus, šių trųkumų šalinimo būdus. Kūdikystė Priešmokyklinis Ikimokyklinis Jaunesnysis mokyklinis Paauglystė Ankstyvoji jaunystė Jaunystė Brandos pirmas periodas Antrasis brandos periodas Iki 1 metų 1-3 metai 3-6 metai 6-10 metų metų metų metai metai metų { Vai- kystė

9 Ugdymas Auklėjimas Lavinimas Mokymas

10 UGDYMAS IR JĮ APIMANČIOS SĄVOKOS UGDYMAS- MOKYMAS-LAVINAMASIS MOKYMAS MOKYMAS ORIENTUOTAS Į TURINĮ MOKYMAS ORIENTUOTAS Į MOKINIO ASMENYBĘ LAVINIMAS LAVINAMASIS MOKYMAS LAVINIMAS-GEBĖJIMŲ PLĖTRA AUKLĖJIMAS AUKLĖJAMASIS MOKYMAS(J.F.Herbartas) FORMAVIMAS

11 MOKINYS ŠEIMA STICHINĖ APLINKA KOMUNIKACI NĖS PRIEMONES DRAUGAI PEDAGOGAS

12 UGDYMO PRINCIPAS HUMANIŠKUMO DEMOKRATIŠKUMO NACIONALUMO ATVIRUMO NAUJOVĖMS ST. ŠALKAUSKIO PASAULĖŽIŪROS UNIVERSALUMO TIKSLINGUMO VISAPUSIŠKO POVEIKIO INDIVIDUALUMO DIDAKTIKOS A.KOMENSKIO AUKLĖJIMO NAUJAUSI (VAKARŲ ŠALIŲ) ŠVETIMO MOKSLIŠKUMO PRIEINAMUMO SISTEMINGUMO- NUOSEKLUMO VAIZDUMO SĄMONINGUMO- AKTYVUMO TEISINGUMO RYŠIO SU GYVENIMU SAVARAIŠKOS IR INDIVIDUALYBĖS GERBIMO RĖMIMASIS TEIGIAMOMIS SAVYBĖMIS GARBĖS SĄŽINĖS AKTYVUMO MOTYVAVIMO KONKRETUMO INDVIDUALUMO KOOPERAVIMOSI TEORIJOS IR PRAKTIKOS RYŠIO

13 MOKYMO KOMPONENTAI Kodėl?Mokymosi motyvai-noras ar nenoras mokytis. Ką mokyti?Mokinių sudėtis pagal įvairius kriterijus-socialinę padėtį, tėvų išsilavinimo lygį, mokinių išprusimą... Ko mokyti?Turinys. Kaip mokyti?Metodai. Kada?Laiko faktorius. Mokymosi trukmė metų, paros laikas... Kokiomis sąlygomis?Mokyklos medžiaginė, techninė, informacinė būklė.

14 Žymiausieji pedagogai - didaktai Vofganas Ratke (1571 – 1635) J. A. Komenskis (1592 – 1670) J. H. Pestalocis (1746 – 1827) J. H. Herbartas (1776 – 1841) K. D. Ušinskis (1824 – 1870)

15 Didaktika siekia atsakyti į šiuos klausimus : Kas apsprendžia mokymo/si ir vystymosi (raidos) santykį? Kokią įtaką mokymosi rezultatams daro mokinio prigimtis, amžius, mokymosi sugebėjimai, asmenybė, motyvacija ir praktika? Koks ryšys yra tarp mokymo vyksmo ir rezultatų?

16 Didaktika siekia atsakyti į šiuos klausimus : Kokią įtaką mokymuisi daro mokinio patirtis? Koks mokymas veiksmingas? Kaip mokinys konstruoja žinias savo patirtimi? Koks mokymo ir –osi santykis?

17 Žinios atlieka įvairias funkcijas: Padeda tinkamai orientuotis gyvenime Sukuria galimybę stebėti ir atpažinti reiškinių ryšius Skatina pasverti alternatyvas, priimti teisingą sprendimą Padeda adaptuotis naujomis sąlygomis

18 MOKYMO PROCESO MODELIS MOKYMO METODAI VAIZDINĖS TECHNINĖS PRIEMONĖS MOKYMO (TURINIO) ORGANIZACIJA TIKSLAI TURINYS VERTINIMAS

19 Mokymas kaip ištisinis procesasas. 1.Tikslas ir tikslo konkretizavimas 2.Turinio pasirinkimas 3.Turinio organizavimas 4.Mokymo metodai, vaizdumas 5.Įvertinimas

20 XX a.6-ame dešimtmečiuose B. Bloom sukūrė mokymo modelį, kuriame išskyrė tris tikslų lygmenis: pažinimo (žinios, jų suvokimas, taikymas, analizė, sintezė ir vertinimas), emocinį-vertybinį (įsisąmoninimas-noras kažko pasiekti, dėmesys; reagavimas-pritarimas iškeltai idėjai, noras atsakyti į iškeltą klausimą, pasitenkinimas atsakymu; vertinimas- priėmimas, reikšmės teikimas iškeltai vertybei, prioriteto teikimas, organizavimas- vertybių konceptualizacija, vertybių sistemos susiformavimas; prioritetų grindimas vertybių sistema) ir psichomotorinį (fundamentalūs judesiai, nekalbinis bendravimas). Mokydami pasiekiame įvairių tikslų: fizinių – motorinių (rankomis laikome mokymo priemones, akimis stebime objektus), intelektualinių (suvokiame sąvokas, sprendžiame teoremas), pažiūrų, vertybių formavimo (teikiame pirmumo pamėgtiems objektams, didėja pasitikėjimas savimi,gebėjimai reaguoti). Šie mokymo komponentai integruoti, kiekvienas iš jų nedaloma visumos dalis.

21 Pamokos tikslas ir uždaviniai XI kl. Tema: Ankstyvoji S. Neries kūryba Tikslai: Mokomieji: susipažinti su lyrika Lavinamieji: atskleisti poetinės kalbos grožį Auklėjamieji:išugdyti gebėjimus įžvelgti tekste slypinčius slėpinius

22 Pažinimas ir mokinių aktyvumas LygmuoElgesio aprašymas Įsisavintos Veiklos (aktyvumo) pavyzdžiai Aktyvumo ir būtinos išmokti veiklos kiek- vienu lygmeniu raktiniai žodžiai ŽiniosInformacijos Atkūrimas ir pripažinimas Testai,faktų ar statistinių duomenų įvardijimas, taisyklių, sąvokų atkūrimas, įstatymo ar procedūrų citavimas Organizuoti, apibrėžti, skaičiuoti, atpažinti, susieti, išrinkti,tvirtinti, teigti,konstruoti, pareikšti SuvokimasPrasmės suvokimas, minties raiška savais žodžiais,inter- pretavimas, vertinimas Pagal duotą scenarijų ar kitą tekstą prasmės aiškinimas ar interpretavimas, reagavimas į iškeltą problemą ar jos sprendimas, pavyzdžių ar metaforų pateikimas Aiškinti, kartoti, kritikuoti,suskirs- tyti,sumuoti,iliustruot i, versti, recenzuoti, pranešti,disku- tuoti,perrašyti, vertinti,interpre- tuoti,teoretizuoti,teik ti pavyzdžių

23 TaikymasŽinių panaudojimas ir taikymas, žinių taikymas realistinio gyvenimo situacijomis Veiksmingas teorijos taikymas praktikoje, problemų sprendimas, vadovavimas aktyvumui Taikyti, atkurti, vadovauti, spręsti, vykdyti, gaminti, implikuoti, keisti, ruošti, tvarkyti,reaguoti, žaisti AnalizėElementų interpretavimas, organizaciniai principai, struktūra, konstravimas, vidiniai ryšiai Vertinimo elementai, ryšiai, vertybės, reikalavimų arba poreikių numatymas Eksperimentuoti, susieti, vaizduoti diagrama, sudaryti planą, vertinti, skirstyti

24 SintezėSukurti unikalias struktūras, sistemas, modelius, aspektus, idėjas, suburti mąstymo operacijas Planų sudarymas, modelis, sprendimai, integruoti metodai, šaltiniai, idėjos, komandų sukūrimas Išplėtoti, planuoti, statyti, kurti, tikslinti, formuluoti, siūlyti, pasiekti, integruoti, surinkti, kultivuoti, modifikuoti VertinimasĮvairių idėjų, susietų su vertybėmis, gamyba, vertinimas, kritinis mąstymas, strateginis lyginimas ir recenzavimas Strateginių pasirinkimų apžvalga arba planas Apžvelgti, patvirtinti, vertinti, ginti, išrasti, vadovauti, ginčytis, nustatyti vertę`

25 Šiuolaikinis požiūris į mokymo procesą KONTEKSTAS Mokyklos kultūra Procesai klasėje Mokytojo elgesys Mokinio elgesys Galutiniai mokymo proceso rezultatai Įvadinės prielaidos Mokytojo ir mokinio bruožai Švietimo politika Religija Teatras- kinas Bendraamžių grupės Procesai mokykloje Tarptautinė aplinka Kiti veiksniai Šeima Bendruomenė

26 Vertybėmis pagįsto elgesio lygiai Priėmimas Suvokia idėją, procesą, reiškinį Reagavimas Iš pradžių atsižvelgia į kitų kvietimą, o vėliau reaguoja su noru ir pasitenkinimu Vertinimas Suvokia dalyką, idėjas ar elgesį; reaguoja pastoviai, rengiasi atitinkamai elgtis; Reikalauja kitų reagavimo Organizavimas Organizuoja vertybes, jas adaptuoja Apibendrinimas Tam tikrų vertybių susiejimas į sistemą tampa kryptingas; ryškėja pastovumas. Reikalauja vertybių organizavimo Reikalauja vertybių plėtros...reagavimo

27 Bendravimas Komunikaciniai – keitimasis informacija tarp bendravimo subjektų Interaktyviniai – keitimasis informacija, pažiūromis ir veiksmais Percepciniai – bendravimo partnerio suvokimas, pažinimas ir vertinimas

28 Mokytojo ir besimokančiojo bendravimo būdai Nuoširdžiai domėkitės savo mokinio gyvenimu ir veikla; Šypsokitės; Prisiminkite, kad jam jo paties vardas bet kokia kalba skamba ypač maloniai ir reikšmingai; Būkite geras klausytojas. Paskatinkite kitus kalbėti apie save; Kalbėkite apie tai kas yra įdomu mokiniui; Leiskite besimokančiajam pasijusti reikšmingu ir darykite tai nuoširdžiai.

29 KLAUSIMŲ – ATSAKYMŲ METODAS KLAUSIMŲ KATEGORIJA PAŽINIMO AKTYVUMASKLAUSIMAI 1. ATMINTIESPRIMENA INFORMACIJĄ, IDĖJAS, FAKTUS -KAIP KNYGOJE NURODOMA? -APIBUDINK REIŠKINĮ 2. SUPRATIMOITERPRETUOJA INFORMACIJĄ - PASAKYK SAVAIS ŽODŽIAIS - KOKIA DAROME IŠVADĄ? 3. SPRENDIMORENKA, TRANSFORMUOJA FAKTUS, DUOMENIS, IŠKO RYŠIŲ - JEIGU ŽINOTE A IR B, KAIP NUSTATYSITE C? 4. ANALIZĖSSKAIDO REIŠKINĮ Į SUDEDAMĄSIASS DALIS, KLASIFIKUOJA FAKTUS - KĄ AUTORIUS NORĖJO PAVAIZDUOTI KŪRINIJE? 5. SINTEZĖSATSKIRŲ SUDEDAMŲJŲ DAIŲ JUNGIMAS Į VISUMĄ ITERATŪRINIO KŪRINIO MENIŠKUMAS

30 MOKYMAS Žinios Veiksmai Pažiūros, vertybės METODAS Indukcinis Dedukcinis Pvz. Taisyklė Pavyzdžiai Faktai Teiginiai

31 PAMOKOS PLANAS DALYKAS: KLASĖ: TEMA: PAMOKOS TIPAS: TIKSLAI: 1. Mokomieji (pažinimo): 2. Lavinamieji: 3. Auklėjamieji: TURINYSINSTRUKTAVIMO PROCEDŪROS Medžiagos parinkimas iš įvairių šaltinių Svarbiausios idėjos Sudominimas METODAI: VAIZDUMAS:

32 MIŠRI (KOMBINUOTA) NAUJŲ ŽINIŲ ĮGIJIMO ĮGŪDŽŲ, MOKĖJIMŲ ĮVALDYMO UŽDAVINIŲ SPRENDIMO ĮTVIRTINIMO PAMOKA KARTOJIMO KONTROLĖS

33 KŪRYBIŠKA PAMOKA TRADICINĖKŪRYBIŠKA PAMOKOS TIKSLAI Mokytojo: perteikti naują medžiagą. Mokinio: įsisavint nauja medžiagą. Mokytojo: organizuoti mokinių veiklą. Mokinio: kūrybiška veikla pasiekti rezultatų. MOKYMO (-SI) BŪDAI Mokytojo: išaiškinti naują medžiagą. Mokinio: išklausyti naujos medžiagos aiškinimą ir ją įsiminti. Mokytojo: organizuoti kūrybišką veiklą Mokinio: tirti naują objektą, analizuoti reiškinius diskutuojant, nusprendžiant PAMOKOS STRUKTŪRA Pagal griežtai iš anksto numatytą planą,netolstant nuo jo Pamokos struktūra situacinė, lanksti, ne visada laikomasi išankstinio plano NAGRINĖJAMOS TEMOS INTERPRITAVIMAS Žinių iš nagrinėjamos temos atgaminimas Nagrinėjamos temos įvairiapusiškumas interpretavimas remiantis įvairiais šaltiniais MOKYMO REZULTATŲ SUSUMAVIMAS Mokinių kūrybiško darbo rezultatų pristatymas ir gynimas PAMOKOS UŽBAIGIMAS Nagrinėjamos temos vienpusiškumas interpretavimas remiantis tik vadovėliu Refleksija,savo veiklos, jos reikšmės ir prasmės suvokimas. Refleksija, -uoti – kreipti sąmonę į save, mąstyti apie savo psichinę būklę Svarbiausių žinių, idėjų susumavimas

34 PAMOKA 1. Pamokos samprata 2. Pamokos plano sudarymo tikslas ir metodika 2.1 Tema: 2.2 Įvadas: 2.3 Tikslai : a) mokomieji: b) lavinamieji: c) auklėjamieji: 2.4 Mokomoji medžiaga ir metodai: 2.5 Mokinių aktyvumas: a) atsakymai į klausimus b) pratimai c) diskusijos ir kitos aktyvumo formos 2.6 Vaizdumas: 3. Pamokos stebėjimas: LaikasMokytojo veiklaMokinių veiklaPastabos 4. Pamokos analizė (žr. Pamokos analizės schema). LITERATŪRA: 1. Kaip mokytojai planuoja// N. Gage. Pedagoginė psichologija, - V., P Rajeckas V. Pamoka. – V., Rengimasis pamokai// Vidurinės mokyklos didaktika. – K.,1978. – P Tradicinė ir šiuolaikinė pamoka// Vasiliauskas R. Pedagoginės praktikos programa ir metodinė medžiaga.- V., – P Bižys N. Pamokos mokytojui, - V., 1996

35 A. BENDROSIOS ŽINIOS APIE PAMOKĄ (Surašoma prieš pamoką arba po pamokos pasikalbėjus su mokytoju) 1. KLASĖ: 2. DALYKAS: 3. MOKYTOJAS: 4. PAMOKOS TEMA: 5. PAMOKOS TIKSLAI: a) mokomieji: b) lavinamieji: c) auklėjamieji: 6. PAMOKOS TIPAS: 7. METODAI 8. PRIEMONĖS (vaizdinės priemonės)

36 B. PAMOKOS PROTOKOLAS ( rašomas per pamoką ) Pamokos dalys ir laikas PAMOKOS EIGA Mokytojo veikla Mokinio veikla Pastabos Pasiruošimas pamokai Skambutis 8.30 val. Pamokos pradžia susitvarkymas 8.31 val. Namų darbų tikrinimas 8.33 val. Ir t.t. Aprašyti klasę, tvarką, mokinius, kaip jie pasirengę pamokai. Mokytojo atliekami paruošiamieji darbai M.: - Laba diena, sėskite. Mokytojas tvarko žurnalą. Mokytojui įėjus mokiniai tvarkingai atsistoja, bet sėdasi triukšmingai. Kodėl mokytojas nedavė mokiniams darbo, imdamasis tvarkyti žurnalą. M.:- Išsiimkite ir atsiverskite namų darbų sąsiuvinius. Mokytojas vaikšto po klasę ir tikrina ar visi atliko Ir t.t. -Kuo tiksiau užrašoma visa pamokos eiga, mokytojo ir mokinių žodžiai bei veiksmai. -Rašomas visos kritikos mintys ( teigiamos ar neigiamos ), kilusios stebint pamoką.

37 l. PRIVALOMOS UŽDUOTYS: 1.UGDOMOJI PAMOKOS ANALIZĖ (stebėti 1-2 pamokas ir pateikti stebėjimo protokolą(-us) raštu: A. Bendros žinios apie pamoką (surašoma prieš pamoką arba po pamokos pasikalbėjus su mokytoju) Klasė: Dalykas: Mokytojas: Pamokos tema: Pamokos tikslai: Pamokos tipas: Metodai: Priemonės: B. Pamokos protokolas (rašomas per pamoką) Pamokos dalys ir laikas Mokytojo veiklaMokinio veiklaPastabos C. Pamokos analizės schema: Reflektuojant stebėtas pamokas atsakyti į klausimus: kokius ugdomuosius tikslus mokytojas sau kėlė, kaip jie atitinka pamokos situaciją, mokinių pasiregimą, interesus? Kaip šie tikslai buvo įgyvendinti pamokoje? Kaip mokomoji medžiaga, metodai, pamokos tipas, struktūra padėjo sieti numatytų tikslų?Koks mokytojo vaidmuo pamokoje (žinių tiekėjas ar mokinio ugdytojas)? Kaip mokytojo pasirinktas pamokos turinys, metodai, aktyvumo formos ugdė, intelektualines, emocines vaiko galias (atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, vaizduotę, išgyvenimus, požiūrį, žadino emocijas, domėjimąsi, kūrybiškumą, vertybines nuostatas ir kt.)? Kaip žadinamas mokinių noras atlikti užduotis, ugdoma teigiama mokymosi motyvacija (kokį poveikį darė pamokos atmosfera, mokytojo ir mokinių santykiai, užduočių pateikimas, mokinių darbo vertinimas ir kt.)? Kokie taikomi formalus ir neformalaus vertinimo būdai, formos?

38 PAMOKOS UGDOMOJI ANALIZĖ ANLIZUOJANT PAMOKĄ SVARBU ATSAKYTI Į ŠIUOS KLAUSIMU: 1.KOKIUS UGDOMUOSIUS TIKSLUS MOKYTOJAS SAU KĖLĖ, KAIP JIE ATITINKA PAMOKOS SITUACIJĄ, MOKINIŲ PASIRENGIMĄ, INTERESUS; 2.KAIP ŠIE TIKSLAI BUVO ĮGYVENDINTI PAMOKOJE; 3.KAIP MOKOMOJI MEDŽIAGA, METODAI, PAMOKOS TIPAS, STRUTŪRA PADĖJO SIEKTI NUMATYTŲ TIKSLŲ; 4.KOKS MOKYTOJO VAIDMUO PAMOKOJE (ŽINIŲ TIEKĖJAS AR MOKINIO UGDYTOJASS?);

39 5. KAIP MOKYTOJO PASIRINKTAS PAMOKOS TURINYS, METODAI, AKTYVUMO FORMOS UGDĖ, INTELEKTUAINES, EMOCINES VAIKO GALIAS (ATMINTĮ, DĖMESĮ, MĄSTYMĄ, KALBĄ, VAIZDUOTĘ, IŠGYVENIMUS, POŽIŪRĮ, ŽADINO EMOCIJAS, DOMĖJIMĄSI, KŪRIBIŠKUMĄ, VERTYBINES NUOSTATAS IR KT.), 6. KAIP ŽADINAMAS MOKINIŲ NORAS ATLIKTI UŽDUOTIS, UGDOMA TEIGIAMA MOKYMOSI MOTYVACIJA (KOKĮ POVEIKĮ DARĖ PAMOKOS ATMOSFERA MOKYTOJO IR MOKINIŲ SANTYKIAI, UŽDUOČIŲ PATEIKIMAS, MOKINIŲ DARBO VERTINIMAS IR KT.); 7. KOKIE TAIKOMI FORMALAUS IR NEFORMALAUS VERTINIMO BŪDAI, FORMOS.

40 1. UGDOMASIS RENGNYS KLASĖJE Individualiai arba dviese (jei atliekate pedagoginę praktiką paralelinėse klasėse) parengti ir pravesti renginį, kuris neturi sutapti su dalykiniu renginiu. Parašyti ir patekti renginio planą – konspektą.

41 Renginio plano schema Klasės auklėtojas: Vertinimas: pasirengimas..... pravedimas Auklėjimojo renginio vedamo Mokykloje klasėje (data) (pavadinimas) Išplėstinis planas Tema: Tikslai: Metodai: Forma (pokalbis, disputas, ekskursija ir t.t.) Naudota literatūra (dalykinė, pedagoginė ir t. t) Renginio parengimas (Kodėl numatytas toks renginys; su kokiomis ankstesnėmis formomis susijęs; kaip vadovaujama mokinių veikla pasirengimo metu: renginio tikslų numatimas, literatūros parinkimas, darbas su mokiniais, renginio aplinkos organizavimas, reikalingų priemonių rengimas, renginio plano sudarymas ir kt. Renginio eiga (įvadinė dalis, pagrindinė, pabaiga) Renginio analizė (kolegos (mokytojo) recenzija, mokinių įvertinimai, savęs įsivertinimas).

42 AČIŪ UŽ DĖMESĮ!