Įmonių rūšys, steigimo tvarka, valdymas
Įmonės apibrėžimas Įmonė – tai įmonės vardą turintis savarankiškas ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei ir ūkinei veiklai plėtoti. Kiekviena įmonė – organizacija, o tai reiškia, kad ji yra: 1.socialinė grupė, nes suburia žmones ir organizuoja jų darbą; 2.gamina ar teikia paslaugas ir paskirsto uždirbtas pajamas; 3.atvira aplinkai, tai yra bendrauja su kitomis įmonėmis, savivaldybe, bankais ir pan.; 4.turi savo tikslų, siekia veikti, išgyventi, didinti pelną ir t. t.
Įmonės apibrėžimas Įmonė, kaip organizacija, atitinka tris kriterijus: 1.ji yra socialinė grupė, nes čia susiburia žmonės, turintys vieną tikslą – veikti bendrai; 2.ji yra racionaliai sutvarkyta grupė, nes kiekvienas žino, kokius darbus reikės dirbti, už ką atsako, kas yra vadovas, o kas – pavaldinys; 3.tai – patvari grupė, nes priemonės, kurias ji įsigijo, tarnaus ilgai, o tikslai, kurių siekia, neįgyvendinami akimirksniu. Įmonė – kaip gyvas organizmas – gimsta, auga ir išnyksta.
Įmonių rūšys pagal atsakomybę Individualiosios įmonės: –už prievoles atsako įmonės turtu, kai jo neužtenka, savo turtu atsako savininkas. Ūkinės bendrijos: –už prievoles atsako bendrijos turtu, kai jo neužtenka, savo turtu atsako tikrieji bendrijos nariai. Visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės: –už prievoles atsako tik savo turtu. Įmonės Neribotos civilinės atsakomybės Ribotos civilinės atsakomybės
Įmonės sandara Rinkodaros skyrius – nustato produktų konkurencingumo lygį, paklausą, parduoda produktus. Konstravimo ir dizaino skyrius – rengia produktų projektus Technologijų skyrius - rengia produktų gamybos technologijų projektus Tiekimo skyrius – aprūpina gamybos procesą techniniais ir materialiniais ištekliais Gamybos Skyrius – nustatytu laiku pagamina tinkamos kokybės reikiamą produktų kiekįĮMONĖ
Įmonės sandara Kad vyktų gamybos procesas yra būtini du svarbiausi universalūs ištekliai: Todėl įmonėje turi būti personalo ir finansų padaliniai. Kitas būtinas elementas – vadovybė. Ji koordinuoja ir skatina visų padalinių kūrybišką darbą siekiant bendro tikslo – atlieka vadybos funkciją. personalaspinigai
Įmonių rūšys
Individualioji įmonė (IĮ) IĮ steigėjas gali būti tik vienas veiksnus fizinis asmuo. Individualių įmonių įstatymas apribojo IĮ savininko teisę būti kitos IĮ savininku. IĮ savininkas už įmonės prievoles ir įsipareigojimus atsako visu savo turtu. IĮ privalumai: –įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, –jai nereikia sudaryti finansinės atskaitomybės, pakanka užpildyti mokesčių deklaraciją. –IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje vienas ar padedant šeimos nariams, t. y. jam nereikia įdarbinti kitų darbuotojų ir sudaryti su jais darbo sutarčių. Pagrindinis IĮ trūkumas yra tai, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką.
Ūkinė bendrija Jeigu ūkinei komercinei veiklai pradėti neužtenka vieno asmens pastangų ir lėšų ir reikia pasitelkti verslo partnerius, galima steigti ūkinę bendriją. Ūkinės bendrijos privalumai yra šie: –ūkinei bendrijai nebūtina darbuotojus įdarbinti pagal darbo sutartis; –joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti tikrieji ūkinės bendrijos nariai; –ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą; –įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo. Tačiau steigiant šios teisinės formos (rūšies) įmonę reikia įvertinti ūkinę riziką ir atsižvelgti į tai, kad ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto.
Ūkinės bendrijos TŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji jos nariai. Už TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu. KŪB sudaro firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai. KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. KŪB turtas yra atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Už KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB. Ūkinės bendrijos tikrosiosūkinėsbendrijoskomanditinės(pasitikėjimo) ūkinės bendrijos
Akcinės bendrovė (AB), uždaroji akcinė bendrovė (UAB) Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t. y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. Bendrovės akcininkas, nepasisekus sumanytam verslui, rizikuoja tik tuo turtu, kurį įneša į bendrovę.
Akcinės bendrovės Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis;įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis; ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo;ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo; bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto;bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto; bendrovė už savo prievoles atsako savo turtu;bendrovė už savo prievoles atsako savo turtu; steigiant AB, asmenys sujungia savo kapitalą bendrai veiklai plėtoti;steigiant AB, asmenys sujungia savo kapitalą bendrai veiklai plėtoti; AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų;AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų; akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai.akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai. įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis;įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis; ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo;ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo; bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto;bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto; bendrovė už savo prievoles atsako savo turtu;bendrovė už savo prievoles atsako savo turtu; steigiant UAB, asmenys sujungia savo kapitalą bendrai veiklai plėtoti;steigiant UAB, asmenys sujungia savo kapitalą bendrai veiklai plėtoti; UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UABUAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai.akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai.
AB ir UAB valdymo organai Bendrovės valdymo organai yra šie: visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba, bendrovės administracijos vadovas. AB valdymo klausimams spręsti turi būti šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas ir paskirtas administracijos vadovas, taip pat sukurtas ne mažiau kaip vienas kolegialaus valdymo organas – stebėtojų taryba ar valdyba. UAB privalomi valdymo organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas irvisuotinis akcininkų susirinkimas ir administracijos vadovas.administracijos vadovas. UAB stebėtojų tarybos ir valdybos gali neturėti.UAB stebėtojų tarybos ir valdybos gali neturėti. Esminė AB ir UAB valdymo ypatybė – AB ar UAB turto savininkai turi tiek įtakos, kiek jiems priklauso bendrovės turto (akcijų). Svarbiausius sprendimus, taip pat ir formuojant valdymo organus, priima akcininkai balsuodami, kiekvieno jų balsų skaičius priklauso nuo turimų akcijų.
Kooperatinės bendrovės (KB) Įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša savo lėšas bendrovės kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką ir naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja KB valdyme. KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo; KB turtas atskirtas nuo jos narių turto; KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu; KB narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų, kurį privalu įmokėti kaip įnašą; KB turi savo pavadinimą ir ne mažiau kaip 5 narius. Pavadinime turi būti žodžiai kooperatinė bendrovė arba kooperatyvas.
KB teisės: turėti sąskaitas Lietuvos Respublikos ir kitų Valstybių bankuose; valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal įstatymus; jungtis į Kooperatinių bendrovių sąjungas, taip pat kitų įstatymų nustatyta tvarka į kitas organizacijas; sudaryti sandorius, prisiimti turtinius įsipareigojimus; nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus; KB įstatuose nustatyta tvarka pagal sutartį skolintis lėšų iš savo narių; nustatyti savo organizacinę struktūrą, steigti filialus ir atstovybes, būti kitų įmonių ir organizacijų steigėja. verstis veikla, neprieštaraujančia įstatymams ir bendrovės įstatuose nurodytiems tikslams;
Kooperatinės bendrovės KB steigėjų turi būti ne mažiau kaip 5 fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Kiekvienas KB steigėjas privalo tapti jos nariu. KB steigėjai sudaro KB steigimo sutartį, parengia KB įstatų projektą, sušaukia steigiamą susirinkimą. KB teisinis veiklos pagrindas yra bendrovės įstatai, kuriuos parengia steigėjai ir kurie priimami steigiamajame susirinkime.
Ne pelno organizacijos Jeigu asmuo ar jų grupė pageidauja dirbti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ar kitose panašiose srityse ir jei jų veiklos tikslas nėra pelnas, galima steigti vieną iš ne pelno organizacijų – viešąją įstaigą, asociaciją, labdaros ir paramos fondą, visuomeninę organizaciją. Populiariausia ne pelno organizacija yra viešoji įstaiga (VšĮ), nes ji vienintelė iš ne pelno organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. VšĮ yra viešasis juridinis asmuo, kuris nesiekia naudos sau ir gauto pelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams.
VšĮ bruožai VšĮ gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjų skaičius neribojamas. Valstybės ir savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą VšĮ gali perduoti tik panaudos pagrindais. Kai kurie išskirtiniai bruožai: 1.įstaiga turi veikti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, verslo rėmimo ar kitose panašiose srityse; 2.įstaiga gali gauti pajamų už veiklą, numatytą viešosios įstaigos įstatuose, tačiau gauto pelno negali skirstyti savo dalininkams (savininkui), todėl didžioji dalis pajamų naudojama pagrindinei veiklai plėtoti; 3.įstaigai labdaros forma gali būti teikiama materialinė ir finansinė parama.
Įmonių junginiai Konsorciumas – tai laikinas, savanoriškas įmonių susivienijimas konkretiems uždaviniams spręsti, dideliems projektams ar programoms gyvendinti. Asociacija – tai juridinių ar savarankiškų asmenų susivienijimas, turintis juridinio asmens teises, vykdantis asociacijos narių nustatytus ūkinius, ekonominius, socialinius, kultūros, švietimo, mokslinio tyrimo uždavinius ir funkcijas.
Ūkio subjekto teisinė bazė Pagrindiniai įstatymai: – Lietuvos Respublikos įmonių registro įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių registro steigimą, tvarkymą, likvidavimą, registruoti registre pateikiamus duomenis ir jų naudojimo tvarką. –Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. Šis įstatymas nustato subjektus, turinčius teisę savo firmos vardu užsiimti nuolatine komercine ūkine veikla Lietuvos Respublikoje, jos steigimo ir veiklos teisinius pagrindus. Jis taip pat taikomas Lietuvoje Respublikoje veikiančioms užsienio valstybių įmonėms, jų filialams atstovybėms.
Įmonės steigimo tvarka Steigiant įmonę reikia (remiantis uždarosios akcinės bendrovės pavyzdžiu): 1.parinkti jai vardą; 2.parengti jos veiklos įstatus ir steigimo sutartį; 3.atidaryti kaupiamąją sąskaitą ir įnešti Lt įmonės veiklai pradėti; 4.pateikti patalpų nuomos pažymą ar patalpų nuosavybės dokumentus ir notariškai patvirtinti steigimo dokumentus; 5.patvirtintus steigimo dokumentus, banko pažymą apie atidarytą sąskaitą pateikti Registrų centrui ir laukti, kol įmonė bus įregistruota; 6.įdarbinti direktorių ir buhalterį ir įdarbinimo dokumentus pateikti Sodrai; 7.gavus Sodros pažymėjimą, įregistruoti įmonę Mokesčių mokėtojų registre, pasigaminti įmonės antspaudą; 8.įregistruotus mokesčių mokėtojo dokumentus pateikti bankui, kad atidarytų juridinio asmens sąskaitą; 9.kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją, kad įmonę įregistruotų kaip PVM mokėtoją; 10. gauti Sodros draudimo pažymėjimą; 11.pradėti veiklą.
Įmonių valdymo organai
Įmonių valdymas Vadovavimo sistemą sudaro: 1.Visuotinis akcininkų susirinkimas – aukščiausias vadovavimo lygis. 2.Stebėtojų taryba – akcininkų įgaliotiniai įmonės vadovybės darbui stebėti. 3.Valdyba – tiesiogiai vadovauja visai įmonės veiklai. 4.Administracija – organizuoja kasdienę ūkinę veiklą. Valdyba priima svarbiausius sprendimus: tvirtina įmonės struktūrą, pareigybes, užduotis,darbuotojų atlyginimo sistemą ir pan.
Kapitalo sudėtis Nuosavą bendrovės kapitalą sudaro: 1.įstatinis kapitalas; 2.akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis); 3.perkainojimo rezervas (rezultatai); 4.privalomasis rezervas; 5.rezervas savoms akcijoms įsigyti (akcinėse bendrovėse); 6.įstatuose nurodyti rezervai; 7.kiti rezervai; 8.nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostoliai); 9.dotacijos ir negrąžintos subsidijos; 10.atidėtosios išlaidos.
Vertybiniai popieriai Akcijos – tai nuosavybės vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems įstatymų nustatytas turtines bei neturtines teises. Akcijos skirstomos į rūšis: 1.pagal disponavimo būdą – į vardines ir pareikštines; 2.pagal suteikiamas teises – į paprastąsias ir privilegijuotąsias.
Materialiojoje akcijoje turi būti nurodyta: 1.pavadinimas akcija ir akcijos rūšis; 2.uždarosios akcinės bendrovės kodas ir pavadinimas; 3.nominali akcijos vertė; 4.numeris; 5.privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis ir balsavimo teisė; 6.išleidimo į apyvartą data; 7.akcijos savininko vardas, pavardė ir asmens kodas (juridinio asmens pavadinimas ir kodas); 8.valdybos pirmininko (jei valdyba nesudaroma – administracijos vadovo) parašas, patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės antspaudu. Akcijos į antrinę apyvartą gali būti išleidžiamos įregistravus bendrovę ar padidinus jos įstatinį kapitalą ir visiškai apmokėjus šias akcijas emisijos kaina.
Obligacijos Akcinės bendrovės obligacija yra terminuotas vertybinis skolos popierius, pagal kurį akcinė bendrovė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai.
Pelnas ir jo paskirstymas Bendrovės pelnas turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus ūkiniams metams, prieš tai patvirtinus metinę finansinę ažskaitomybę. Pelnas paskirstomas: –privalomosioms išmokoms; –dividendams; –atskaitymams į privalomąjį atsargos ir pelno rezervų fondą; –metinėms išmokoms (tantjemoms) stebėtojų tarybos ir valdyboms nariams; –darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams.
Dividendai Dividendas yra akcininkui skirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Jeigu akcija nevisiškai apmokėta, akcininko dividendas mažinamas proporcingai neapmokėtos akcijos kainos daliai. Jeigu akcija nevisiškai apmokėta ir apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, dividendas nemokamas.