VERSLO EKONOMIKA III kursas Ekonomikos ir verslo pagrindai Doc. A. Ignotas. - презентация

1 VERSLO EKONOMIKA III kursas Ekonomikos ir verslo pagrindai Doc. A. Ignotas

2 SNORAS Prezidentė D.Grybauskaitė: Užsienio pagalbos dėl Snoro Lietuvai nereikės, nacionalizaciją palaikau, Snoras nebuvo lietuviškas bankas Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienio ryte pareiškė visiškai palaikanti banko "Snoras" nacionalizavimą ir sakė, kad jis sustabdė sąmoningą ataką prieš Lietuvos bankų sistemą ir Lietuvos žmones. Tai ji pareiškė po rytinio pusvalandį trukusio uždaro susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi, finansų ministre Ingrida Šimonyte ir Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku. Lietuviškų bankų šį banką pavadinti sunku. 68 proc. jo priklauso net ne Lietuvos, o Rusijos piliečiui. Jis realiai buvo nuosavybė tik dvejų asmenų. Šio banko buvimas Lietuvoje atrodė įdomiai ilgą laiką. Manau, kad pradedame skaidresnę ir atsakingesnę epochą mūsų bankininkystėje, - sakė prezidentė.

3 Slapti planai tapo vieši Sprendimas šturmuoti banką buvo priimtas pirmadienį vakare, kai Generalinėje prokuratūroje susirinko Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, du premjero Andriaus Kubiliaus patarėjai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai bei dar keli aukšti pareigūnai. Nors pasitarimas vyko itin slaptai, Lietuvos rytui pavyko sužinoti apie parengtą planą. Po kitą dieną išspausdintos publikacijos kilo sąmyšis. Generalinė prokuratūra puolė neigti dienraštyje skelbtą informaciją, o Lietuvos banko vadovai tvirtino, kad visi šalyje veikiantys komerciniai bankai yra patikimi.

4 Gerasis ir blogasis Vėl sugrįžęs dar valandai posėdžiauti ministrų kabinetas nusprendė siūlyti Seimui keisti įstatymus. Finansų ministrė pranešė, kad Vyriausybė numato pertvarkyti Snoro banką ir į valstybės įsteigtą banką kartu su geriausios kokybės turtu perkelti visus draustus indėlius, taip užtikrinti banko veiklos tęstinumą. Anot I.Šimonytės, jei Seimas ir prezidentė pritartų, Snoras būtų padalytas į dvi dalis – vadinamąjį gerąjį ir blogąjį bankus, kad valstybei nereikėtų kompensuoti indėlių Snoro klientams, nes jų gerasis bankas galėtų veikti toliau. Kitame banke liktų kitas turtas. Žmonės dėl indėlių gali būti ramūs, nes visi indėliai iki 345 tūkst. litų yra apdrausti. Indėlių draudimo įstatyme numatyta, kad jais laisvai galima disponuoti ne vėliau kaip po 20 dienų nuo banko veiklos apribojimo, – bandė raminti Snoro indėlininkus I.Šimonytė. Ji taip pat tikino, kad nedings žmonių turimi pinigai Snoro sąskaitose.

5 Prezidentė Prezidentė po susitikimų su pareigūnais iki šiol niekada neateidavo į spaudos konferencijų salę pati komentuoti susitikimo, paprastai atsiųsdavo savo atstovą. Ketvirtadienį kartu su prezidnete spaudos konferencijoje nepasirodė nė vienas iš susitikime dalyvavusių žmonių, į klausimus D.Grybauskaitė atsakinėjo viena.

6

7

8

9 2. Žino verslo formavimosi prielaidas ir sąlygas, prekių vertės nustatymo metodus, geba analizuoti verslo raidos dėsningumus ir tendencijas, jo kiekybinius ir kokybinius aspektus bei konkurencijos sąlygas Žino smulkaus ir vidutinio verslo specifiką, pagrindinius verslo įmonių organizavimo ir funkcionavimo principus bei formas. Supranta ir interpretuoja konceptualias verslo ekonomikos sąvokas 1. Paskaitos 2. Seminarai 1. Koliokviumas 2. Egzaminas raštu ir žodžiu

10 3. Žino prekių paklausos ir pasiūlos kitimo veiksnius, privačių ir viešųjų paslaugų specifiką, jų plėtros projektų sudarymą, verslo administravimo principus ir metodus Geba įsteigti įmonę bei organizuoti jos veiklą tarptautinėse rinkose, pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama verslui 1. Paskaitos 2. Seminarai 1. Koliokviumas 2. Egzaminas raštu ir žodžiu

11 4. Žino verslo vadybos ir administravi mo teorinius modelius, juos efektyviai taiko įvairiuose srityse Žino pagrindinius verslo organizavimo principus, juridines formas,jų adekvatų parinkimą verslo sričiai ir gali tai iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais 1. Paskaitos 2. Seminarai 1. Koliokviumas 2. Egzaminas raštu ir žodžiu

12 6. Geba pradėti savo nuosavą verslą privačioje sferoje ir profesionaliai dirbti institucijose arba veikiančiose įmonėse Žino verslumo svarbą visuomenei ir smulkaus bei vidutinio verslo specifiką; Geba panaudoti ES paramą verslui ir gali tai pademonstruot i konkrečiais projektais 1. Paskaitos 2. Seminarai 1. Koliokviumas 2. Egzaminas raštu ir žodžiu

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

23

24

25

26

27

28

29

30

31

32

33

34

35 1.TEMA VERSLO EKONOMIKOS TURINYS, PAGRINDINĖS SĄVOKOS EKONOMIKA - TAI MENAS PASIEKTI GYVENIME KIEK GALIMA DAUGIAU. (DŽORDŽAS BERNARDAS ŠO.)

36

37

38

39

40

41

42

43

44 Suvokti kas yra verslas ir verslo aplinka Būtinumas verslininkui suprasti ir tinkamai vertinti verslo aplinka: a) teisinė aplinka, verslo teisiniai apribojimai ir veiklos reglamentavimas b) finansinės aplinkos ir finansinės infrastruktūros apribojimai, galimybės ir rizikos c) kontroliuojančios ir prižiūrinčios verslą institucijos d) darbo rinkos ypatumai, socialinės darbuotojų garantijos ir teisės, korporatyvinė socialinė atsakomybė, darbo kodeksas

45 Suprasti verslo organizavimo ir vadybos esmę Kas yra verslas ir kas verslumas ? Verslumas – asmens mąstymo būdas ir socialinė, vadybinė ir kitokia kompetencija, leidžianti turimas žinias pritaikyti kasdieniam savo gyvenimui, t. y. konkretūs gebėjimai, teikiantys galimybę ne tik organizuoti savo verslą, bet ir prisiimti riziką už padarytus sprendimus

46

47

48

49

50

51

52 VERSLO EKONOMIKOS TURINYS, PAGRINDINĖS SĄVOKOS (1/1) EKONOMINĖ SISTEMA - ekonominės veiklos rūšių visuma, veikianti pagal savo, ekonominius dėsnius. EKONOMIKOS DĖSNIS - teiginys, rodantis, kad esant atitinkamoms ekonominėms priežastims, tikėtini tam tikri rezultatai. Ekonominiai dėsniai skiriasi nuo tiksliųjų mokslų dėsnių, nes juos veikia ekonominė aplinka, kuri nėra pastovi, o nuolat kinta. Ekonominiai dėsniai nusako reiškinio plėtros kryptį. Pasikeitus aplinkybėms, būtina keisti veiksmus. Jei taip nedaroma, sutriks ekonominės sistemos pusiausvyra, atsiras disproporcijos ekonomikoje. Ekonomikos disproporcijų nebūtų, jei žmonių poreikiams tenkinti pakaktų turimų išteklių. IŠTEKLIAI - visa, ko reikia prekėms (naudingumui) kurti. Tai- potencialūs gamybos veiksniai. GAMYBOS VEIKSNIAI - ištekliai naudojami gamyboje. Skiriamos trys veiksnių grupės: žemė, darbas, kapitalas.

53 EKONOMINĖ VEIKLA - gaminamos prekės ar paslaugos ir uždirbamas pelnas ir lėšos pragyvenimui. Esama įteisinta ekonominės veiklos klasifikacija. Asmuo - subjektas, socialinis veikėjas, persona. 1. teisėje - teisės subjektas (juridinis, fizinis asmuo); 2. sociologijoje - žmogus, atliekantis tam tikrą socialinį vaidmenį - šeimoje (tėvas, motina, vaikas), viešajame valdyme (pareigūnas, valstybės tarnautojas); 3. budizme - pudgala, t. y. asmuo, laikomas substancija, perimančia atgimimą; 4. gramatikoje asmuo - kategorija, rodanti veiksmo santykį su veikėju.

54 VEIKLŲ KLASIFIKATORIUS PATVIRTINTA Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUS

55 PATVIRTINTA Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 Sekcija Skyri us Grup ė Klas ė Poklas is Pavadinimas A ŽEMĖS ŪKIS, MIŠKININKYSTĖ IR ŽUVININKYSTĖ 01 Augalininkystė ir gyvulininkystė, medžioklė ir susijusių paslaugų veikla 01.1 Vienmečių augalų auginimas Grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUS (EVRK 2 RED.)

56 VERSLO EKONOMIKOS TURINYS, PAGRINDINĖS EKONOMIKOS SĄVOKOS (1/2) RINKA – ekonominė sistema, kuri savaime garantuoja ekvivalentinius mainus. Tai – visuomenės ūkinės komercinės veiklos savireguliacijos mechanizmas. Rinktų rūšys, platesnis rinkos veikimo turinio paaiškinimas. PLANINĖ EKONOMIKA - planas, planine tvarka paskirstomi resursai, ir numatomos visų rūšių produktų ir paslaugų gamybos apimtys ir gamintojai EKONOMIKOS MOKSLAS - mokslas, nagrinėjantis, kaip paskirstomi ir naudojami riboti ištekliai, siekiant patenkinti visuomenės poreikius. Žmonių ūkinės veiklos pasirinkimą visada riboja ištekliai (lėšos) ir laikas. Nes poreikiai yra begaliniai, o ištekliai visada riboti. Ribotas lėšas išleisti su didžiausia nauda ir geriausiai patenkinti poreikius (naudos maksimizavimas).

57 SĄVOKOS ( 1/3) VERSLAS - ekonominė veikla, kuria užsidirbama pragyvenimui ir gaminamos prekės arba paslaugos. PREKĖ- darbo produktas, skirtas mainams ir tenkinantis poreikius. Verslas kuria naudą. VERSLO valstybinis reguliavimas - Įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti bendrieji ūkinės veiklos, valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės reikalavimai ir jų taikymo teisiniai mechanizmai, reglamentuojatys rinkos dalyvių santykius vykdant ūkinę veiklą, bei nustatytų esminių valstybės ūkio politikos krypčių įgyvendinimą. ASAMUO –rinkos dalyvis, valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, įmonė ar kita organizacija, ar jų padalinys.

58 SĄVOKOS ( ¼ ) EFEKTYVUMAS –versle naudojamų išteklių (energijos) veiksmingo panaudojimo laipsnis. EKSTREMALI PADĖTIS – laikotarpis, kai yra sutrikęs normalus išteklių tiekimas įmonėms ir šis tiekimas trukdomas tiek, kad įmonės šių sutrikimų nespėja laiku prognozuoti bei valdyti ūkinės veiklos metodais, ŪKINĖ VEIKLA – ekonominė veikla, susijusi su išteklių, gavyba, perdirbimu, gamyba, laikymu, transportavimu, skirstymu, tiekimu, prekyba, rinkodara ir (ar) objektų ir įrenginių eksploatavimu siekiant gauti pelną. VARTOTOJAS – asmuo, perkantis prekes ar paslaugas vartojimo tikslams. REGULIUOJAMA VEIKLA – energetikos veikla, kuri yra licencijuojama, reguliuojama leidimais (atestatais) ir (ar) kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos.

59 SĄVOKOS (1/5) ES bendroji rinka - laisvas judėjimas: kapitalo, prekių, žmonių ir paslaugų Trečioji šalis – valstybė, nesanti Europos Sąjungos valstybe nare ar valstybė, nesanti Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyve. Valstybė narė – valstybė, esanti Europos Sąjungos valstybe nare ar Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyve.

60 SĄVOKOS (1/6) EURIBOR (angl. Euro Interbank Offered Rate) –vidutinė tarpbankinių palūkanų norma, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų eurais kitiems bankams. Euribor palūkanų norma skaičiuojam iš visų bankų pasiūlymų atmetus 15% procentų didžiausių, bei 15% procentų mažiausių pasiūlymų. Euribor tarpbankinėje paskolų rinkoje dalyvauja apie 50 bankų. VILIBOR (angl. Vilnius Interbank Offered Rate) - vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams.Skaičiuojamos ir skelbiamos 1 nakties, 1 savaitės, 2 savaičių, 1 mėnesio, 3 mėnesių, 6 mėnesių ir 1 metų VILIBOR

61 2.tema. PAGRINDINĖS EKONOMIKOS PROBLEMOS.EKONOMINĖS SISTEMOS IR JŲ PAGRINDINIAI BRUOŽAI

62 PINIGAI. Monetarinės teorijos pradininkas Irvingas Fišeris (1/7) Jo mainų lygtis yra tokia M x V = P x Q M - pigų pasiūla V - pinigų cirkuliacijos greitis Q - parduotų vienetų kiekis P - vidutinė prekių ir paslaugų kaina

63 PINIGAI (1/7) Visos komercinės bendrovės naudoja pinigus kaip žaliavą, kuria jie turi sumokėti. Atitinkamai jos turi pakankamai uždirbti, kad galėtų įvykdyti šiuos mokėjimus. Bendrovės, kurios nuolat uždirba pakankamai tam, kad užmokėtų tiek, kiek reikalauja rinka, paprastai klesti. Tos bendrovės, kurioms nepasiseka per tam tikrą laiką to padaryti, paprastai neišgyvena- bent jau ta pačia forma ir su tais pačiais savininkais.

64 PINIGAI (1/7) Pinigų kiekio apibrėžimai: Pinigai P1 – Grynieji pinigai apyvartoje ir vienadieniai indėliai litais ir užsienio valiutomis;. Pinigai P2 – P1 ir kiti trumpalaikiai indėliai litais ir užsienio valiutomis: sutarto iki 2 m. termino indėliai ir įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai; Pinigai P3 – P2 ir rinkos priemonės: atpirkimo sandoriai, PRF akcijos (vienetai) ir išleisti iki 2 m. termino skolos vertybiniai popieriai.

65 NEDARBAS (1/8) Registruotas nedarbas (pagal Lietuvos darbo biržos metodiką) – apskaičiuojamas kaip darbo biržoje registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, išreikštas procentais. Darbingo amžiaus gyventojai – gyventojai nuo 16 metų iki pensinio amžiaus (vyrai 62,5 metų, moterys 60 metų

66 Nedarbo lygis (1/8)

67 INFLIACIJA (1/9) SVKI (Suderintas vartotojų kainų indeksas) naudojamas infliacijai ES matuoti ir tarptautiniams palyginimams, Europos vartotojų kainų indeksui (apimamos 27 ES valstybės narės), pinigų sąjungos vartotojų kainų indeksui (apimama 16 ES valstybių narių, priklausančių euro zonai: Airija, Austrija, Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija, Suomija, Vokietija) ir Europos ekonominės erdvės vartotojų kainų indeksui (apimamos 27 ES valstybės narės, Islandija ir Norvegija) skaičiuoti. VKI (vartotojų kainų indeksas)- reikalingas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Tai pagrindinė indeksavimo priemonė Vidutinė metinė infliacija – dvylikos paskutinių mėnesių ir atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinio kainų lygio santykinis pokytis.

68 Ekonomikos, ( ūkio tvarkymo) sistemos (2/1) Ekonomikos ir ūkio sampratos (mokslas, ūkis, veiklos būdas) mokslas apie žmogaus pastangas pragyventi, praturtėti, racionaliai leisti lėšas Ekonomikos sistema – tai būdas, kaip skirstyti išteklius tarp pasirenkamų objektų, kaip spręsti trūkumo ir pasirinkimo klausimus. ( visų rūšių ekonominės veiklos visuma sudaro ekonomikos sistemą) Skiriami tokie pagrindiniai išteklių skirstymo būdai : privačios įmonės ekonomika, į kurią ištekliai patenka per rinką, ir iš centro planuojama ekonomika, kurioje išteklius skirsto valstybė, mišri ekonomika, kurioje išteklius skirsto ir valstybė, ir rinka.

69 Ekonomikos problema (2/1) Problema – tai uždavinys iškylantis žmonių tikslingoje veikloje ir reikalaujantis teorinio ar praktinio sprendimo; tai sudėtingas sunkiai išsprendžiamas klausimas Ekonomikos problema – tai būtinybė rinktis iš tų galimybių, kurias mums leidžia turimi riboti ištekliai, nes poreikiai beribiai.

70 Ekonomika, ekonomija, ūkis (2/2) Individai ir firmos, ir vyriausybė savo veikloje siekia ekonomiškumo (ekonomijos), tai yra gauti kuo daugiau naudos iš to, ką jie turi. Kitaip tariant, surasti geriausią išteklių paskirstymo ir panaudojimo sprendimą. Ekonomija – tai bandymas sumažinti išlaidas, siekiant tam tikro tikslo. Laisvosios verslininkystės bruožai (ramsčiai): privati nuosavybė, kainos ir jų sistema, konkurencija rinkoje, verslumas. Ūkio samprata

71 2. EKONOMINĖS VEIKLOS SRITYS IR VERSLO RŪŠYS (2/3) Verslas susideda iš ekonominės veiklos sričių: gamybos, mainų, paskirstymo ir vartojimo. Skiriamos savarankiškos, tarpusavyje susijusios, viena kitą papildančios verslo rūšys: gamybinė - prekių ir paslaugų gamyba ir vartojimas, komercinė- prekių ir paslaugų mainai, finansinė- piniginių lėšų ir vertės apyvarta, mainai. paslaugų verslas viešosios paslaugos

72 2 Stambus ir smulkus verslas (2/4) Verslas, priklausomai nuo apimties, gali būti stambus ir smulkus. Svarbu, koks bus pasirinktas vertinimo kriterijus. Dažniausiai naudojami šie vertinimo kriterijai: Balansinio turto suma, tai- įmonės turto suma, įskaitant grynuosius pinigus, gamybos atsargas, žemę, įrengimus ir kitus išteklius, nuosavos lėšos, tai- bendra investuoto kapitalo ( ar akcinio)vertė, dirbančiųjų skaičius, metinės pajamos už realizuotą produkciją.

73 GYENTI GERIAU:KAS TAI ? Kas lemia ekonomikos, ūkio būklę ir žmonių gyvenimo lygį: ?socialinis efektas, gerbūvis ekonomikos, ūkio būklės faktoriai : turimi ištekliai, klimatas, pagaminta produkcija, paslaugos, inovacijos, nacijų elgsenos bruožai, istorinės aplinkybės, išorinės aplinkybės, globalizacija

74 Pensijos

75 Kas lemia ekonomikos, ūkio būklę ir žmonių gyvenimo lygį. Prekių eksportas ir importas, mln. litų

76 EKONOMIKOS SUBSIDIJAVIMAS -BALTARUSIJA Kas lemia ekonomikos, ūkio būklę ir žmonių gyvenimo lygį Baltarusijos ekonomikos subsidijavimas Rusijai atsieis 4,3 mlrd. Dolerių.Apie tai 2011 m. kovo 15 d. Minske pareiškė Rusijos premjeras V.Putinas, paaiškindamas, kad tokia subsidijų suma bus suteikta naftos be muito pavidalu. Mes tiekiame iš viso 21,6 mln. tonų naftos be muito. O žinote, kiek tai kainuoja? Bendras Baltarusijos ekonomikos subsidijavimas per metus kainuos apie 4,3 mlrd. dolerių, - spaudos konferencijoje pasakė Rusijos premjeras.

77 Kas lemia ekonomikos, ūkio būklę ir žmonių gyvenimo lygį Eksportas pagal prekių grupes

78 Einamosios sąskaitos balansas ir jį sudarantys balansai m. sausio – birželio mėnesiais, mln. Lt.

79 Kas lemia ekonomikos, ūkio būklę ir žmonių gyvenimo lygį.Tiesioginės užsienio investicijos mlrd.eurų

80 Tiesioginės užsienio investicijos pagal ekonominės veiklos rūšis 2009 m. II ketv.

81 Kas lemia ekonomikos, ūkio būklę ir žmonių gyvenimo lygį. Darbo našumas

82 Verslui yra svarbūs Turtas Pelnas Augimas Pinigų srautai

83 Klausimai (2-4) 1.Ką nagrinėja ekonomikos mokslas? 2.Kas yra ekonominė ir ūkinė veikla, koks jų vaidmuo visuomenės gyvenime? 3.Apibūdinkite papročių, rinkos, komandinę ir mišriąją ekonomikos sistemas? 4.Išvardinkite pagrindinius rinkos ekonomikos subjektus, apibudinkite namų ūkio ir verslo firmos vaidmenį ekonomikoje? 5. Kokiais principais remiasi laisvoji verslininkystė, apibūdinkite privačios nuosavybės, kainų sistemos, verslumo ir konkurencijos vaidmenį? 6.Einamosios sąskaitos balansas ir jį sudarantys balansai

84 3.temaVALSTYBES INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS BEI VAIDMUO VERSLE

85 3. VALSTYBES INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS VERSLE (3/1) Vyriausybės vaidmuo verslo ekonomikoje vykdo tokias ekonomines funkcijas: rinkos sistemos apsauga, visuomeninių gėrybių teikimas, privačios veiklos neigiamų padarinių likvidavimas, parama silpniausiems rinkos dalyviams, ekonomikos stabilizavimas. PVZ:Latvijos Konkurencijos taryba mažmeninės prekybos tinklą valdančiai lietuviško kapitalo "Maxima Latvija" skyrė LVL ( Lt) baudą už pasinaudojimą dominuojančia padėtimi nustatant "per ilgus atsiskaitymo terminus"

86 3. VALSTYBES INSTITUCIJOS IR FUNKCIJOS VERSLE (3/2) Išskiriami pagrindiniai Vyriausybės vykdomos ekonominės politikos tikslai: Žemas nedarbo lygis, tai yra aukštas užimtumas, Kainų stabilumas – kai piniginio vieneto perkamoji galia nesikeičia, Efektyvumas – tai ekonominės veiklos produktyvumas, užtikrinantis didžiausią naudą, Teisingas pajamų paskirstimas, Ekonominis augimas – kai didėja ekonominės veiklos rezultatai, teikiantys galimybę kelti gyvenimo lygį.

87 Adamas Smitas m. 1776m knyga Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas Laisvoji rinka, nematomoji rinka Leiskite veikti Nesikišimo, netrukdymo politika

88 Džonas Meinardas Keinsas Knyga: Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija - jis teigia,kad vyriausybės pareiga kištis į ekonomiką, siekiant sumažinti nedarbą Vyriausybei reikia prisiimti atsakomybę, aktyviai veikti įveikiant ekonominę depresiją

89 Kas teisus A B U J I E T E I S Ū S

90 ŪM 2011–2013-ųjų METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS PATVIRTINTA :Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr MISIJA :Ūkio ministro valdymo sričių misija – kurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką ūkio plėtrai ir taip užtikrinti visuomenės gerovę bei užimtumą.( parodyti viso plano struktūrą)

91

92 Šioje ūkio plėtros strategijoje vertinant situaciją atsižvelgta į svarbiausius vidaus ir išorės pokyčius: - narystė ES: europinė ekonominė tvarka, platesnė rinka, struktūriniai fondai ir kur kas geriau atlyginamas darbas užsienyje; -pablogėjo demografinė situacija; -spartus ekonomikos augimas: geresnės galimybės investuoti ir spręsti socialines problemas, kurios tebėra tokios pat opios; -nedarbo problemą pakeitė migracijos problema; -globalizacijos stiprėjimas, pigios darbo jėgos veiksnio silpnėjimas; -padidėjo žmogiškojo kapitalo svarba, žinių ekonomikos aktualumas; -įvyko ryškių struktūrinių pramonės ir statybos pokyčių, tačiau bendras technologinis lygis tebėra žemas;

93 Atnaujinta Lietuvos ekonomikos plėtros iki 2020 metų ilgalaikė strategija koncentruojasi į du pagrindinius aspektus : 1) šalies ekonominio augimo spartinimo; 2) nacionalinės ekonomikos konkurencingumo didinimo. Joje apibrėžiami svarbiausi ilgalaikiai ekonomikos augimo ir konkurencingumo strateginiai tikslai ir valstybės veiksmai bei priemonės šiems tikslams pasiekti. Strategijos įgyvendinimui užtikrinti pirmiausia reikalinga detalizuoti ir sukonkretinti bendriausius specifinių (sektorinių) strategijų komplekso ekonomikos plėtotės strateginius tikslus, veiksmus ir priemones

94 Atnaujinta Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros ilgalaikė strategija iki 2020 metų turi tikslinę orientaciją, kurią įvairiais detalizavimo lygiais apibrėžia šalies ekonomikos vizija, ekonomikos plėtros valstybės misija ir strateginiai tikslai. Neatsiejama strategijos sudėtinė dalis yra valstybės politika, apimanti svarbiausius valstybės veiksmus ir pagrindines priemones vizijai, misijai ir strateginiams tikslams įgyvendinti. Šalies ekonomikos plėtros iki 2020 metų tikslinės orientacijos ir valstybės politikos strateginiams sprendimams pagrįsti patikslintas strateginis situacijos įvertinimas – SSGG analizė.

95 LIETUVOS INOVACIJŲ 2010– 2020 MET Ų STRATEGIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija (toliau – ši strategija) – ilgalaikis strateginio planavimo dokumentas, nustatantis Lietuvos inovacijų srities viziją, tikslus, uždavinius ir siektinus rezultatus iki 2020 metų. 2.Šios strategijos paskirtis – sutelkti ir efektyviai valdyti valstybės išteklius – kurti konkurencingą, naujausiomis technologijomis ir kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais grindžiamą žinių ekonomiką.

96 Ši strategija parengta vadovaujantis Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nacionaline Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros nuostatomis

97 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2009 m. lapkricio 11 d. nutarimu Nr LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009–2013 METU EKSPORTO PLĖTROS STRATEGIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS –2013 metu eksporto plėtros strategija (toliau – Strategija) – Lietuvos konkurencingu prekių gamybos, paslaugu teikimo ir jų pardavimo ne Lietuvos rinkoje plėtros vizija, tikslas, uždaviniai, kuriuos turi įgyvendinti Lietuvos valstybės institucijos ir kiti atsakingi vykdytojai. Lietuvos konkurencingu prekių gamybos, paslaugu teikimo ir jų pardavimo ne Lietuvos rinkoje plėtra – tai Lietuvos pramonės ir paslaugu įmonių veiklos gerinimas, praktikoje patikrintu ir pasiteisinusių bei naujų eksporto skatinimo priemonių įgyvendinimas, eksportuotojams palankios teisins aplinkos kūrimas ir administracinės naštos mažinimas siekiant darnios Lietuvos pramonės plėtros ir konkurencingumo tarptautiniu mastu didinimo.

98 Eksporto plėtros Strategijos įgyvendinimo laikotarpis – 2009–2013 metai. Atsižvelgiant į tai, kad Strategija parengti numatyta Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Ekonomikos skatinimo plane ir ji bus pradėta įgyvendinti pasaulinės finansų krizės ir ekonomikos nuosmukio sąlygomis, Strategijoje ne tik keliami eksporto srities vidutinio laikotarpio tikslai, bet ir numatomos skubios pagalbos priemonės Lietuvos ekonomikai skatinti.

99 Prekių ir paslaugu eksporto reikšmė globalizacijos akivaizdoje tampa vis aktualesnė ekonominei Lietuvos bei visos ES raidai. Lietuvos eksporto augimo tempai spartesni nei vidutiniškai ES valstybėse narse: -Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais prekiu ir paslaugu eksportas (53,3 mlrd. litu) sudarė 54,3 procento, o 2008 metais (66,88 mlrd. litu) – 59,8 procento BVP. Paslaugu eksportas 2008 metais sudarė 10,2 procento BVP -Eurostato duomenimis, ES bendras prekių ir paslaugu eksportas 2008 metais sudarė 41,1 procento BVP. -Lietuva šiuo rodikliu lenkia Lenkija (39,4), Latvija (41,8), Suomija (44,2), Vokietija (47,2), Švedija (54,1), Danija (54,7) ir kitas valstybes -Tačiau atsilieka nuo Belgijos (91,6), Vengrijos (81,4), Estijos (76,3), Slovakijos (82,6), Cekijos (77), Slovėnijos (68,6) ir kitu (iš viso 10) valstybių narių.

100 Buvo parengti strateginiai dokumentai, numatantys šalies ūkio sektorių plėtojimo perspektyvas ir nustatantys prioritetus, skirtus sparčiam Lietuvos ekonomikos augimui ir konkurencingumui pasaulinėje rinkoje užtikrinti : Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija – tai ilgalaikis strateginio planavimo dokumentas, nustatantis Lietuvos inovacijų srities viziją, tikslus, uždavinius ir siektinus rezultatus iki 2020 metų. Šios strategijos paskirtis – sutelkti ir efektyviai valdyti valstybės išteklius – kurti konkurencingą, naujausiomis technologijomis ir kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais grindžiamą žinių ekonomiką.

101 Valstybės ilgalaikės raidos strategija (VIRS) – tai strateginio planavimo dokumentas, atspindintis valstybės ilgalaikės raidos viziją, pagrįstą ekonominės, socialinės ir kultūrinės bei politinės situacijos analize. VIRS yra vienas iš svarbiausių planavimo dokumentų, kuris padeda suderinti tarpusavyje ir integruoja valstybės bendrąsias ir šakines strategijas. VIRS numatoma valstybės ilgalaikės raidos vizija, atspindinti tarpusavyje suderintas visų sektorių ilgalaikės plėtros kryptis.

102 Minėta Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2020 metų ilgalaikė strategija yra sudėtinė Valstybės ilgalaikės raidos strategijos dalis. Joje numatytos ilgalaikės ekonominės politikos kryptys, būtinos šalies ūkio restruktūrizavimui paspartinti bei leidžiančios laiku prisitaikyti prie vidinės ir tarptautinės situacijos pokyčių ir maksimaliai didinti bei efektyviai išnaudoti šalies ekonominį potencialą.

103 Valstybės ilgalaikės raidos strateginių prioritetų sistema

104 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr LIETUVOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ SISTEMOS TOBULINIMO IR PLĖTROS 2009–2013 METŲ STRATEGIJA

105 Šios strategijos tikslas – pasiekti, kad Lietuvos viešųjų pirkimų sistema funkcionuotų skaidriai ir efektyviai, leistų perkančiosioms organizacijoms mažiausiomis sąnaudomis įsigyti labiausiai jų poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus (angl. best value for money), taip pat užtikrintų: konkurenciją viešuosiuose pirkimuose; galimybes viešuosius pirkimus vykdyti elektroninėmis priemonėmis; palankios aplinkos viešųjų pirkimų dalyviams konstruktyviai bendradarbiauti sukūrimą; viešųjų pirkimų politikos, suderintos su kitomis Europos Sąjungos (toliau – ES) politikos kryptimis (darnaus vystymosi, inovacijų, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir kitomis), įgyvendinimą; konkurencingos ir inovacijomis pagrįstos ekonomikos kūrimo skatinimą.

106

107 490 eurų (1700 litų). Tiek neveikianti Ignalinos atominė elektrinė moka už valandą britų teisininkams. Užsienio teisinė kontora konsultuoti elektrinės pasamdyta prieš metus. Ji vertina sutartis su Vokietijos bendrove Nukem Technologies, kuri stato branduolinių atliekų saugyklą. Taylor Wessing savo atstovu Lietuvoje pasirinko čia verslu užsiimantį ir kreditorių ieškomą R.Walli. Beje, šis daugybę bendrovių Vilniuje įsteigęs indų kilmės verslininkas yra aktyvus premjero Andriaus Kubiliaus žmonos Rasos Kubilienės labdaros fondo rėmėjas.

108

109

110 Praėjusių metų rugpjūčio 11 dieną su Taylor Wessing buvo suderėta suma už paslaugas – 0,67 mln. litų. Tačiau palikta sąlyga – esant poreikiui bus perkamos papildomos paslaugos. Tik jau be jokių konkursų. Šių metų gegužę britams pažadėti jau 5 milijonai litų. Jie jau išmokėti. Nepraėjo nė keturių mėnesių, ir neveikiančiai Ignalinos elektrinei vėl prireikė papildomų paslaugų. Šįkart suma – dar didesnė. Rugsėjo 2 dieną sutartis pasirašyta jau dėl 9,9 milijono litų. Taigi per metus su britų teisininkais jau pasirašyta 15 milijonų litų vertės sutarčių.

111

112 Lietuvos Nacionalinė reformų darbotvarkė (National Reform Programme) apibendrina pagrindines struktūrines reformas šalinant kliūtis Lietuvos ekonomikos augimui ir siekiant strategijos Europa 2020 m. tikslų. Europa 2020 m. strategijos prioritetai – pažangus, tvarus ir integracinis ES ekonomikos augimas, kurių įgyvendinimas bus matuojamas kiekybiniais rodikliais (tikslais). Jie apima užimtumo, investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą didinimą, energetiką ir kovą su klimato kaita, socialinės atskirties mažinimą ir švietimo plėtrą ES lygmeniu.Europa 2020 m. Tam, kad strategijoje Europa 2020 m. įvardinti ilgalaikiai tikslai būtų pasiekti, šalys narės turi pašalinti šiuo metu egzistuojančias struktūrines kliūtis ekonomikos augimui. Lietuvoje šios artimiausiu metu šalintinos kliūtys – didelis biudžeto deficitas, žemas konkurencingumas ir produktyvumas, nekankamai palanki verslui aplinka, nepakankamai išvystyta infrastruktūra bei aukštas nedarbas.

113

114

115

116

117

118

119

120

121

122

123

124 Nacionalinės reformų darbotvarkės projektui pritarta 2011 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje.pritarta 2011 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje Dokumento rengimo metu vykdytos tikslinės konsultacijos su Lietuvos akademine visuomene, universitetais, ekonominiais ir socialiniais partneriais bei savivaldybėmis. Nacionalinė reformų darbotvarkė yra suderinta su Konvergencijos programa ir Vyriausybės vykdomais strateginiais–programiniais dokumentais. Dokumentas parengtas Lietuvos pažangos strategijos Lietuva 2030 kontekste įgyvendinant 2010 m. Europos Sąjungos įsipareigojimus:Lietuva m. patvirtintą strategiją Europa 2020 m.Europa 2020 m -ir atsižvelgiant į 2011 m. kovo 24-25d. EVT patvirtinto Euro plius pakto principus.Euro plius

125 2011 m. liepos 12 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino rekomendacijas Lietuvai ir 2011–2012 m. rekomenduoja imtis šių veiksmų: rekomendacijas 1. Iki 2012 m. biudžeto sudarymo patvirtinti papildomas nuolatinio pobūdžio fiskalines priemones perviršiniam deficitui ištaisyti laikantis Tarybos rekomendacijų dėl perviršinio deficito procedūros. Stiprinti mokestinių prievolių vykdymą ir visapusiškai pasinaudoti ekonomikos atsigavimu, kad būtų sparčiau mažinamas deficitas ir užtikrinama spartesnė pažanga siekiant vidutinės trukmės tikslo – bent po 0,5 % BVP kasmet. Stiprinti fiskalinę sistemą, visų pirma nustatant privalomas viršutines išlaidų ribas pagal vidutinės trukmės biudžeto sistemą ir užtikrinant, kad jų būtų laik omasi.

126 2.Priimti siūlomus teisės aktus, kuriais įgyvendinama pensijų sistemos reforma. Siekiant aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje, pašalinti fiskalines paskatas nedirbti, ypač pensinio ar priešpensinio amžiaus žmonėms.

127 3. Didinti darbo rinkos lankstumą ir tuo tikslu keisti su darbu susijusius teisės aktus, kad jų nuostatos taptų lankstesnės ir būtų galima geriau naudotis terminuotomis darbo sutartimis. Iš dalies keisti atitinkamus teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad socialinės paramos sistemoje neliktų paskatų nedirbti.

128 4. Iki 2011 m. pabaigos įgyvendinti visus valstybės valdomų įmonių reformų paketo aspektus užtikrinant, kad būtų atskirtos nuosavybės ir reguliavimo funkcijos, būtų nustatyti aiškūs įmonių tikslai, padidintas skaidrumas ir kad būtų atskirta komercinė ir nekomercinė veikla

129 5. Padidinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose, taip pat sparčiai įgyvendinant kontroliuojančio fondo iniciatyvą, ir imtis veiksmų mokesčių perkėlimui į energijos vartojimo sektorių.

130 6. Imtis veiksmų siekiant pagerinti verslo pradžios ir statybos leidimų išdavimo sąlygas ir didinti konkurenciją energetikos ir mažmeninės prekybos sektoriuose.

131 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJOS 2011 – ųjų METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS MISIJA Ūkio ministro valdymo sričių misija – kurti palankią teisinę ir ekonominę aplinką ūkio plėtrai ir taip užtikrinti visuomenės gerovę bei užimtumą.

132 Ūkio ministerija koordinuoja nacionalinių rodiklių atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą 2020 m. Europa – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija parengimą, pateikimą ir vėliau įgyvendinimą per Nacionalinę reformų darbotvarkę, dalyvauja Lietuvos pažangos strategijos Lietuva 2030 rengime,

133 Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (toliau – MITA) veikla. MITA – institucinė struktūra, atsakinga už verslo ir mokslo bendradarbiavimą, – įsteigta siekiant formuoti ir įgyvendinti sisteminį požiūrį į inovacijas, sukurti efektyvią inovacijų politikos įgyvendinimo ir koordinavimo sistemą, sudaryti sąlygas plėtoti žiniomis, moksliniais tyrimais, pažangiomis technologijomis ir inovacijomis grįstą verslą.

134 Baigiamos rengti Investicijų pritraukimo programos tikslas – pritraukti tiesiogines uţsienio investicijas į Lietuvą, gerinant Lietuvos investicinę aplinką ir kuriant efektyvią tiesioginių uţsienio investicijų pritraukimo sistemą, nukreiptą į ilgalaikę šalies ūkio plėtrą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovės didinimą. Investicijų pritraukimo programą planuojama įgyvendinti šiomis kryptimis: infrastruktūros, kompetencijų srities, verslo aplinkos dalies ir pasitikėjimo kultūros kūrimas

135 Įgyvendinama Viešojo ir privataus sektorių partnerystės skatinimo 2010–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr Programos tikslas – skatinti programoje nurodytų sričių partnerystę organizuojant partnerystės skatinimo veiksmus šiomis kryptimis: viešojo sektoriaus skatinimas ir privataus sektoriaus skatinimas dalyvauti įgyvendinant partnerystės projektus. Kadangi privataus kapitalo pritraukimas į viešąjį sektorių yra viena iš prioritetinių modernios ekonomikos kūrimo krypčių, 2011 metais planuojama parengti 14 viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo galimybių studijas ir partnerystės projektus.

136 Ūkio ministerija 2011 metais planuoja parengti Lietuvos verslumo skatinimo 2011–2020 metų programą, kurios strateginis tikslas – pasiekti aukštą ir tvarų nacionalinį verslumo lygį, grindžiamą sumanios ekonomikos ir bendradarbiavimo pagrindais. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą per verslo informacijos centrų ar verslo inkubatorių tinklą verslo subjektams teikiamos verslumo ugdymo paslaugos (informacija, susijusi su verslo pradžia ir galimybėmis). Siekiant paskatinti naujų įmonių kūrimąsi planuojama teikti iki 6 tūkst. litų vertės pirmųjų verslo metų krepšelį (taikant čekių (vaučerio) sistemą krepšelis skiriamas įsteigtai naujai įmonei: konsultacijoms, mokymams, biuro paslaugoms, verslumo skatinimo renginiams).

137 Ūkio ministerija 2011 metais planuoja parengti Ilgalaikę turizmo plėtros 2011–2020 metų strategiją, kurioje būtų numatyti turizmo plėtros prioritetai, įvertintas šalies turizmo potencialas, numatytos priemonės, kaip sukurti konkurencingų turizmo produktų plėtrai palankią aplinką, uţtikrinti nuolatinį turistų srautų didėjimą, gerinti Lietuvos, kaip patrauklios turizmui šalies, įvaizdį pasaulyje.

138 Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2011 metų prioritetinės kryptys yra – administracinės naštos verslui vertinimas ir mažinimas pinigine išraiška. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 161 Dėl nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinėse srityse rodiklio nustatymo ir nacionalinės administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinių sričių sąrašo patvirtinimo nustatė šias prioritetines sritis: 1.mokesčių administravimas; 2.darbo santykiai; 3.statistika; 4.aplinkos apsauga; 5.transportas; 6.nekilnojamojo turto operacijos; 7.teritorijų planavimas ir statyba ir administracinės naštos verslui mažinimas

139

140

141

142

143

144 Valstybės skola Šiuo metu valstybės skola sudaro maždaug 34 mlrd. Lt, vien skolos aptarnavimui 2011metais reikės skirti apie 2 mlrd. Lt metų biudžete planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas bus apie 5,8 proc. BVP (iki 6 mlrd. Lt), šiemet planuojama, kad jis sudarys 7,5 proc. (apie 7 mlrd. Lt). Socialinės apsaugos fondų nekonsoliduota skola 2009m išaugo nuo 85,9 mln. iki 3,01 mlrd. litų, arba 35 kartus

145 Aukso standartas 1900 metais Didžiojoje Britanijoje, žemyninėje Europoje, Japonijoje ir JAV įsigaliojo aukso standartas. Nauji i š spausdinti banknotai galėjo būti paleisti į apyvartą tik užstačius tam tikrą aukso kiekį. Todėl pakeisti popierinius pinigus į auksą buvo galima bet kuriuo metu pagal stabilų kursą. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jame dalyvaujančios valstybės 1914 m. nebepadengdavo savo pinigų auksu. Po karo aukso standartas galiojo tik JAV – iki 1933 metų.

146 Krizės ir valstybės vaidmuo Bretonės-Vudo 1944 m. susitarimas Federalinių rezervų sistema, jos sąvininkai ( 20 privačių bankų 1971 atšauktas dolerio susiejimas su aukso turiniu Virtualioji fondų rinka,…

147 Bretonės-Vudo 1944 m. susitarimas Dėl tarptautinės valiutos sistemos i š laikant stabilų keitimo kursą 44 valstybių atstovai susitarė tik 1944 metais Breton Vudso konferencijoje Naujajame Hamp š yre (JAV). Atskaitos valiuta tapo JAV doleris. Buvo susitarta dėl fiksuotos aukso kainos – 35 JAV doleriai už unciją. JAV federalinis bankas įsipareigojo už tokią kainą keisti dolerius į auksą metais tuometis JAV prezidentas R.Nixonas nutraukė įsipareigojimą keisti JAV dolerius į auksą kitų š alių centriniams bankams. Breton Vudso konferencijos sutartis nustojo galioti ir nuo to laiko nebėra auksu padengtos valiutos.

148 Aukso kaina val. Lietuvos laiku auksas Londono biržoje dabarties sandoriuose buvo pabrangęs iki 1.441,63 USD už Trojos unciją ir tai buvo aukščiausia kaina istorijoje. Per šiuos metus aukso kaina jau pakilusi 1,43%, o nuo sausio 31 d. – beveik 8,17%

149

150 Didžiausios valstybių turimos aukso atsargos 2011m. JAV 8133 (t) Vokietija 3408(t) Tarptautinis valiutos fondas 2966(t) Italija 2452(t) Prancūzija 2435(t) Kinija 2010 m. padidino aukso gavybą iki rekordinio lygio, 340,88 t. per metus Lietuva 4,8 (t)

151 Ūkio ministerijos reformos Rodyti Struktūrinės pertvarkos ( PDF slaidai )

152 Regioninės politika Nacionalinės regioninės politikos tikslą, uždavinius, įgyvendinimo priemones, politiką įgyvendinančių subjektų įgaliojimus nustato Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas Nacionalinė regioninė politika – valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinė veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir ekonominei plėtrai siekiant mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. Lietuvos regioninės politikos ilgalaikis tikslas – užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę visos šalies teritorijos gyventojams

153 Europos Sąjungos regioninė (dar vadinama struktūrine) politika, kurios priemonėmis siekiama sumažinti gerovės lygio (vertinant pagal BVP vienam gyventojui) skirtumus tarp labiausiai ir mažiausiai išsivysčiusių ES regionų. ES regioninės politikos požiūriu Lietuva laikoma vienu regionu, kurio artėjimo prie vidutinio lygio. Pagrindinis ES regioninės politikos įgyvendinimo instrumentas – m ES struktūriniai fondai. Europos Bendrijos iniciatyvos INTERREG III pobūdžio bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis. Programą koordinuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Lietuvoje vykdomos dvi regioninės politikos : Europos Sąjungos regioninė politika ir nacionalinė regioninė politika

154 Nacionalinė regioninė politika Pagal Regioninės plėtros įstatymą, nacionalinė regioninė politika yra tikslinė veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir ekonominei plėtrai, siekiant mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus Siekiant sušvelninti neigiamas ekonomines ir socialines Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pasekmes, pagal trumpo laikotarpio ( metų) Neigiamų ekonominių ir socialinių veiksnių poveikio Visagino savivaldybei švelninimo programą, teikiama papildoma parama Visagino miestui

155 m. ES lėšos pagal sritis

156 ES lėšos

157 Šiuo metu galiojantys kvietimai ir planai Eksporto plėtrai: Naujos galimybės (2-as kvietimas galiojo iki ) 3-ias Naujų galimybių kvietimas planuojamas 2011 m. Inovacijų plėtrai: Intelektas LT +, Inoklaster LT+, Inoklaster Kvietimai galioja iki Liko lėšų ,01 mln. Lt El. verslo projektams: E-verslas LT Kvietimas galiojo iki ias E-verslo kvietimas planuojamas 2011 m. Liko lėšų 26,22 mln. Lt

158 Šiuo metu galiojantys kvietimai ir planai Finansavimo ieškančioms įmonėms: Kreditai: Mažieji kreditai – 2 etapas Atviras kreditų fondas Kuriama nauja priemonė – mikrokreditai ilgiau nei metus veikiančioms įmonėms: Kreditavimui skirta suma – 11 mln. Lt Kredito dydis – iki 86 tūkst. Lt Pasidalintos rizikos paskolos (per EIF) Dalinis palūkanų kompensavimas Garantijos paskoloms Koinvestuojantis fondas (Verslo angelai), Rizikos kapitalo fondai

159 Pasaulinė konkurencija ir valstybės Dėl pastovaus ekonomikos augimo ir nacionalinės valiutos juanio pervertinimo jau 2020 m. Kinija gali pralenkti JAV ir tapti pirmąja pasaulio ekonomika, cituodama paskelbtą bendrovės Standard Chartered Plc ataskaitą, praneša agentūra Bloomberg. Mes tikime, kad pasaulyje prasidėjo stipraus ir pastovaus augimo superciklas, - teigia ataskaitos rengėjai, pridurdami, kad per artimiausius 20 m. pasaulio ekonomikoje įvyks dideli pokyčiai. Per trečiąjį iš eilės visą kartą truksiantį superciklą pasaulio laukia istorinis ir rekordinis ekonomikos augimas, kurį skatins tarptautinės prekybos augimas, aukštas investicijų ir technologinių naujovių lygis, mano Standard Chartered ekonomistai m. Kinijos ekonomika jau bus du kartus didesnė už JAV ir sudarys 24 proc. pasaulio ekonomikos, lyginant su dabartiniais 9 proc. Kitą dešimtmetį Indija pralenks Japoniją, atkovojusi iš jos trečią vietą. Bloomberg primena, kad Kinija, jau įsiveržusi į pirmąją vietą pasaulyje pagal mobiliųjų telefonų, kompiuterių ir automobilių gamybą, šiais metais pralenkė Japoniją pagal BVP dydį ir užima antrą vietą pasaulyje po JAV. Didžioji Britanija buvo aplenta 2005 m., o Vokietija – 2007 m.

160 Valstybė ir reguliatorius RubiSafe III Šildymo sistemų reguliatorius RubiSafe III skirtas šilumos mazgo valdymui bei apskaitos prietaisų duomenų ir darbinių mazgo parametrų nuskaitymui ir perdavimui į centra. RubiSafe III išsiskiria integruotomis komunikacinėmis galimybėmis - Ethernet, GSM, Prietaiso vidiniame archyve kaupiami bei analizuojami šilumos punkto technologiniai parametrai ir pajungtų apskaitos prietaisų duomenys : dingus ar atsiradus elektros energijai apie aptarnaujančio personalo identifikavimą apie pašalinių asmenų neleistiną įsibrovimą į šilumos punktą apie peržengtas kritines darbinių parametrų reikšmes. Kritinės reikšmės ir mazgo darbiniai parametrai gali būti užduoti nustatant režimus. Reguliuoti sistemų darbinius režimus prietaisas gali savaitės dienomis, dienomis, valandomis. Modulinė prietaiso struktūra leidžia jį optimaliai pritaikyti vartotojų poreikiams. Darbinius parametrus galima keisti rankiniu nuotoliniu (distanciniu) būdu. Surenkami duomenys kaupiami viename iš prietaiso archyvų. Surinktų duomenų archyvai gali būti perduodami į centrinę duomenų bazę. RubiSafe III suderinamas su daugelio gamintojų apskaitos prietaisais ir automatikos įranga. Prietaisas gali atlikti apsaugos sistemos funkcijas, papildomai pajungus apsaugos sistemos daviklius ant durų, langų, bei judesio daviklius.

161 Kontaktai Axis Industries Kulautuvos g. 45a, LT Kaunas Tel Faks

162 Klausimai(3-3) 1.Koks ryšys yra tarp ekonomikos ir politikos? 2.Kokiais principais remiasi laisvoji verslininkystė, apibūdinkite privačios nuosavybės, kainų sistemos, verslumo ir konkurencijos vaidmenį? 3.Kokias funkcijas turi atlikti vyriausybė, norėdama užtikrinti efektyvų rinkos ekonomikos funkcionavimą? 4.Kaip galima paaiškinti politiką, ekonominę politiką? 5.Kokios yra dabartinės Lietuvos Respublikos ūkio plėtros ekonominės problemos?

163 4 temaVALSTYBĖS EKONOMIKOS AUGIMO RODIKLIAI IR VERSLO EFEKTYVUMAS

164 BVP Bendrasis vidaus produktas (BVP) - reiškia galutinio produkto, t. y. visų galutinių prekių ir paslaugų, pagaminto naudojant šalyje esančius gamybos veiksnius, piniginę vertę. Kai kurie iš šių BVP kuriačiu veiksnių, pavyzdžiui, kapitalas, gali priklausyti ir užsienio verslo įmonėms. Pagal Nacionalinių sąskaitų sistemą, kurios metodika taikoma ir Lietuvos bendrajam vidaus produktui skaičiuoti, į jį įskaičiuojama visų galutinių prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per metus, rinkos vertė.

165 BNP – bendras nacionalinis produktas Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – galutinio produkto, t. y. visų galutinių prekių ir paslaugų, pagaminto naudojant tik šaliai priklausančius gamybos veiksnius, nepriklausomai kur jie būtų – šalyje ar užsienyje, piniginė vertė. Taigi BNP sudaro šalyje ir užsienyje, panaudojant šalies gamybos veiksnius, sukurto galutinio produkto vertė. V ertės dalį, sukurtą Lietuvoje, užsienio verslo įmonės, plėtojančios čia verslą, kaip pelną išveža iš Lietuvos. Lietuvos įmonės, veikiančios užsienyje, ten uždirbtą pelną įveža į Lietuvą. Todėl iš pajamų, kurias šalis gauna iš užsienio (dividendų, palūkanų, pelno ir kt.), atėmus į užsienį pervestas šalyje gautas pajamas, gaunamos grynosios pajamos iš užsienio. Taigi prie bendrojo vidaus produkto pridėjus grynąsias pajamas iš užsienio gaunamas išsamesnis šalies ekonominės veiklos rodiklis – bendrasis nacionalinis produktas.

166 BVP įvertinima s Bendrajam vidaus (nacionaliniam) produktui įvertinti taikomi trys metodai: gamybos, išlaidų, pajamų. Bendrasis vidaus produktas kone viską pasako apie šalies ekonomikos būklę. Kai BVP didėja, tai rodo, kad šalies žmonės sukuria daugiau prekių ir paslaugų ir gyvena geriau. Tačiau BVP yra piniginis rodiklis. Todėl infliacijos metu, kylant kainoms, bendrasis vidaus produktas didėja, nors prekių bei paslaugų gamybos apimtis nesikeičia.

167 Skaičiavimas Bet kurių metų bendrasis vidaus produktas gali būti apskaičiuojamas dviem būdais – naudojant kainas tų metų, kuriais jis pagamintas, t. y. einamųjų metų faktinėmis, arba galiojančiomis, kainomis arba kurių nors pasirinktų metų, vadinamų baziniais metais, kainas. Jos vadinamos bazinėmis, arba palyginamosiomis, kainomis. BVP, apskaičiuotas galiojančiomis kainomis, vadinamas nominaliuoju BVP (NBVP), o palyginamosiomis kainomis – realiuoju BVP (RBVP).

168 Bendrasis vidaus produktas to meto kainomis mln.litų

169 BVP pokytis %.

170 Prognozės 2011 metam s Nordea" prognozuoja, kad 2011m Estijos BVP augs 4,2%. Lietuva ir Latvija, banko prognozėmis šiemet fiksuos po 3% BVP augimą. Kitąmet Estijos BVP augimas sieks 4%. Didžiausią nuosmukį sunkmečiu fiksavusi Latvija atsigaus sparčiau - 4,2%, Lietuvos BVP 2012 m. turėtų augti 3,8%.

171 Nacionalinių pajamų (NP) sąvoka Nacionalinių pajamų (NP) sąvoka vartojama dvejopai – plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme nacionalinės pajamos traktuojamos kaip nacionalinio produkto sinonimas, kuris išreiškiamas BVP (BNP). Jau išsiaiškinome, kad tai, kas šalyje sukurta per tam tikrą laiką (dažniausiai per metus), yra nacionalinis produktas. Gamindami daugiau prekių bei teikdami daugiau paslaugų, daugiau turime ir pajamų. Pavyzdžiui, jei verslo įmonė gamina daugiau baldų komplektų, tai ji samdo daugiau darbuotojų. Todėl didėja ir darbuotojų gaunamos pajamos, ir verslo įmonės gaunamas pelnas. Vadinasi, kai gaminame prekes ir teikiame paslaugas, tai kartu kuriame pajamas. Siauresniąja prasme nacionalinės pajamos suprantamos kaip visų gamybos veiksnių savininkams atitenkančios pajamos, t. y. darbo užmokesčio (W), palūkanų (i), rentos (R) ir pelno (Π) suma. Nacionalines pajamas galima apskaičiuoti ir iš bendrojo vidaus produkto atimant amortizaciją (De) ir netiesioginius verslo mokesčius, kurie atitenka valstybei (Ti).

172

173 Naujai sukurta vertė EBIDA-pelnas iki palūkanų mokesčių ir amortizacijos EBIT-pelnas iki palūkanų ir mokesčių EBT - pelnas iki mokesčių EAT - pelnas po mokesčių NP - nepaskirstytas pelnas Įmonės vertė =5 x EBIDA

174 Per metus vienas užimtasis sukūrė litų bendrosios pridėtinės vertės m. šalies ūkyje per vieną dirbtą valandą vidutiniškai buvo sukurta 33,59 lito pridėtinės vertės to meto kainomis, arba 2,32 lito daugiau nei 2009 m. Antrus metus iš eilės didžiausias – 74,7 lito – darbo našumas buvo elektros, dujų ir vandens tiekimo įmonėse. transporto, sandėliavimo ir ryšių verslo veiklos įmonės, kur darbo našumas sudarė 63,6 lito, bei nekilnojamojo turto, nuomos ir kito verslo įmonės – 57,4 lito. Vertinant palyginamosiomis kainomis, 2010 m. per vieną dirbtą valandą buvo sukurta 5,7 procento daugiau bendrosios pridėtinės vertės, o vienas užimtasis sukūrė 6,8 procento daugiau bendrosios pridėtinės vertės nei 2009 m.

175 Įmonės vertė Į NAŠO RINKOS VERTĖS NUSTATYMO PAŽYMA 100% AB Lietuvos Energija akcijų rinkos vertė 2007 m. nustatyta tarp2 052 mln. Lt. ir mln. Lt. Įmon÷s vienos akcijos rinkos vertė yra tarp 2,98 Lt ir 3,72 Lt. Po 2007 spalio 31 d. Vertinimų Ataskaitų pateikimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir UAB NDX Energija susitarė sukurtiI nacionalinį investuotoją steigiant AB LEO LT, bei didinant LEO LT įstatinį kapitalą ir naujai išleidžiamas paprastąsias vardines akcijas apmokant LE, RST ir VST akcijomis. Vadovaujantis 2008 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Nacionalinio investuotojo sukūrimo sutartimi, naujai išleidžiamas LEO LT akcijas Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷ apmokės LE akcijomis, sudarančiomis 96,4012% LE įstatinio kapitalo ir RST akcijomis,sudarančiomis 71,347% RST įstatinio kapitalo, o NDX Energija - VST akcijomis, sudarančiomis 97,0995% VST įstatinio kapitalo. Lietuvos Respublika ir NDX Energija atitinkamai pasirašys ir paprastųjų vardinių LEO LT akcijų, kuriosatitinkamai sudarys 61,7% ir 38,3% LEO LT įstatinio kapitalo. Išvados dėl LE akcijų, kaip ne piniginio įnašo, rinkos vertės Lietuvos Respublikai priklausančių LE akcijų rinkos vertė yra tarp mln. Lt. ir mln. Lt. LE akcijų, kaip ne piniginio įnašo, kuriuo bus apmokėtos naujai išleistos AB LEO LT paprastosios vardinės akcijos,rinkos vertė atitinka numatomų išleisti už šį įnašą AB LEO LT paprastųjų vardinių 10 Lt. nominalios vertės akcijų skaičių pagal jų nominalių verčių ir akcijų priedų (akcijų nominalių verčių perviršio) sumą, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienos šios akcijos emisijos kaina lygi 14,28 Lt., o bendra šių akcijų emisijos kaina yra lygi Lt.

176

177

178

179

180

181

182 Šilumos kainos didžiuosiuose miestuose su PVM

183

184 Libijos rodikliai BVP kiekvienam Libijos gyventojui JAV dolerių. Valstybė kiekvieną pilietį nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties ir pajamų per metus dotuoja 1000 JAV dolerių suma. Bedarbio pašalpa JAV dolerių į mėnesį. Medicinos sesers alga JAV dolerių į mėnesį. Kiekvienas naujagimis gauna vienkartinę Libijos Valstybės dovaną JAV dolerių. Jaunavedžiai gauna iš Libijos vyriausybės JAV dolerių dovaną būstui pirkti. Vienkartinė Valstybės parama pradedančiam nuosavą verslą JAV dolerių.

185 Libijos rodikliai Mokslas ir sveikatos apsauga - nemokami. Mokslas ir stažuotės užsienyje pilnai apmokami Libijos vyriausybės. Daugiavaikės ir neturtingos šeimos gali apsipirkit specialiai jiems įsteigtame parduotuvių tinkle visoje Libijoje, už simbolinį antkainį pagrindinėm prekėm. Ypatingai baudžiami tie prekybininkai, kurie bando sukčiauti ar pardavinėti produktus su praėjusiu realizavimo terminu. Tai kontroliuoja speciali policija. Dalis vaistų gyventojams teikiami nemokami. Už vaistų falsifikavimą skiriama mirties bausmė. Būsto nuomos nėra. Ją apmoka Libijos vyriausybė. Gyventojams elektra teikiama nemokamai. Libijos teritorijoje galioja " sausas įstatymas ".

186 Libijos rodikliai Perkant išsimokėtinai automobilį ar būstą kreditus apmoka Valstybė. Tarpininkavimas prekyboje nekilnojamu turtu uždraustas, tik tiesioginiai pirkėjo - pardavėjo santykiai. Perkant naują automobilį pusę jo sumos dengia Valstybė. Kariai gauna 65 procentų automobilio kainos dotaciją Benzino kaina JAV dolerio ( apie 30 lietuviškų centų ). Mokytojo alga JAV dolerių per mėnesį.

187 4.Klausimai. VALSTYBĖS EKONOMIKOS AUGIMO RODIKLIAI IR VERSLO EFEKTYVUMAS 1. Kas yra nacionalinės pajamos ir nacionalinis produktas ? 2. Kas yra ekonomikos plėtra? 3. Koks ryšys yra tarp ekonomikos ir politikos ? 4. Kokios yra dabartinės Lietuvos Respublikos ūkio plėtros ekonominės problemos?

188 5. tema.RINKOS PUSIAUSVYRA: PAKLAUSOS IR PASIŪLOS DĖSNIAI, KAINŲ SISTEMA, RINKOS KAINOS SUSIDARYMAS.

189 RINKOS PUSIAUSVYRA: PAKLAUSOS IR PASIŪLOS DĖSNIAI, KAINŲ SISTEMA, RINKOS KAINOS SUSIDARYMAS. 1.Paaiškinkite paklausos dėsnį, kodėl paklausos kreivė turi neigiamą nuolydį? 2.Kaip pasikeis ar paklausos kreivės padėtis, padidėjus arba sumažėjus prekės kainai? 3.Kokie veiksniai lemia paklausos sumažėjimą arba paklausos padidėjimą? 4.Paaiškinkite pasiūlos dėsnį, kodėl pasiūlos kreivė turi teigiamą nuolydį? 5.Kokie veiksniai didina pasiūlą arba ją mažina? 6.Rinkos pusiausvyros susidarymo mechanizmas? 7.Kaip pasikeis situacija rinkoje, jei padidės arba sumažės gyventojų pajamos; jei vyriausybė nustatys maksimalią arba minimalią kainų ribas?

190 K ainų sistema Ekonomika sėkmingai veikia, kai yra trys elementai: pelnas, konkurencija, kainų sistema. Kainos veikia kaip barometras, rodantis prekių perteklių ar trūkumą, rodo, kaip pelningiausiai panaudojami gamybos veiksniai. Kaina (price)- tai prekės, paslaugos, aktyvo ar gamybos i š teklių piniginė vertė. Kainos turi mažiausią ir didžiausią galimą ribą. Mažiausia priklauso nuo to, kiek prekė ka š tuoja pačiam pardavėjui, didžiausia- nuo pirkėjų norų ir galimybių, nuo situacijos rinkoje.

191 Kaina naudojama, siekiant tokių tikslų : pelningumas, tai- siekimas maksimalių rezultatų- pelno gavimas, esant minimalioms i š laidoms. Dažniausiai, tikslas- ne maksimizuoti pelną, o tam tikras pelningumo lygis, i š reik š tas fiksuota pinigų suma ar procentais. apimtis, kai nusakoma pardavimų arba užimamos rinkos dalies dydis. konkurencija, kai kaina naudojama žlugdant kitus gamintojus š akoje. prestižas, kai siekiama sudaryti vartotojų atitinkamą požiūrį į firmos prekes ir į pačią firmą.

192 Kainos formavimas Paprasčiausias būdas- vadinamas ka š tų ir priedo metodas, kai prie vidutinių kiekvienos prekės ka š tų pridedamas tam tikras i š anksto numatytas priedas (antkainis).Jis turi padengti ka š tus ir planuojamą pelną. Pagal š į metodą apskaičiuojama bazinė kaina: prie prekės vidutinių ka š tų pridedant atitinkamą priedą pelnui gauti. Prie bazinės kainos pridėjus įvairius priedus, gaunama gamintojo kaina. Labai svarbus yra atsipirkimo (lūžio ta š ko analizės) metodas. Pastarasis remiasi ne vidutiniais, o bendraisiais veiklos ka š tais.

193 Nuolaida - tai kainos sumažinimas pirkėjo naudai Dažniausiai naudojamos š ios nuolaidų rū š ys: F unkcinės, kai tarpininkai kompensuoja dalį su funkcijomis susijusių i š laidų. K iekybinės nuolaidos, skatinančios pirkti daugiau ir dažniau. M okėjimo, skatinančios apmokėti palankesniu pardavėjui būdu. S ezoninės nustatomos prekėms, kurių vartojimas yra sezoni š kas. P roginės naudojamos per įvairias š ventes ar renginius.

194 V alstybinis kainų reguliavimas Įtaką kainoms daro valstybinis reguliavimas. Kainų įstatymas. Monopolijų kainų reguliavimas Kartais valstybė draudžia didinti kainas, nustato maksimalią ir minimalią kainą, reguliuoja prekybinius antkainius. Firmos sėkmė priklauso nuo to, kaip visi kainų sistemos elementai bus apjungti, t. y. nuo kainų strategijos. Skiriamos trys tipi š kos kainų strategijos: nugriebimo, skverbimosi, orientuota į konkurentus.

195 Ekonomikos modelis Tai supaprastintas ekonomikos (ūkio) ar jos dalies tikrovės atvaizdas; tai bet koks paprastesnis išdėstymas- teiginys, lentelė, diagrama ar formulė, naudojama ekonominiams reiškiniams suvokti bei aiškinti.

196 4. EKONOMIKOS MODELIAI JŲ TAIKYMAS, MODELIŲ PAVYZDŽIAI(4. Pagrindinė Mundellio–Flemingo lygtis atrodo taip: Y = C (Y – T) + I (r*) + G + NX (e) kai Y – bendrasis vidaus produktas (BVP), C – vartojimas, T – mokesčiai, G – valdžios išlaidos, NX – grynasis eksportas (eksportas minus importas), e – valiutos kursas, t. y. kiek užsienio valiutos mokama už nacionalinės valiutos vienetą.

197 4. EKONOMIKOS MODELIAI JŲ TAIKYMAS, MODELIŲ PAVYZDŽIAI

198 Makroekonominiams procesams apibūdinti reikias dar ir kitos medalio pusės – pinigų rinkos lygties, arba vadinamosios LM kreivės. Jei konkrečios šalies palūkanų norma lygi pasaulinei palūkanų normai, formulė atrodo taip: M / P = L (r, Y), kai kairėje lygybės pusėje pavaizduota pinigų pasiūla, susidedanti iš pinigų skaičiaus M ir kainų lygio P, o dešinėje – pinigų paklausa, kurią lemia palūkanų normos r* ir bendrojo vidaus produkto Y dydis. Ekonomikos pusiausvyra susiformuoja IS* ir LM* kreivių susikirtimo taške.

199 4. EKONOMIKOS MODELIAI JŲ TAIKYMAS, MODELIŲ PAVYZDŽIAI

200

201

202

203

204

205

206 Iš ko sudėliojama šildymo sąskaita Moteris už 60 kv. metrų ploto butą gavo 483 Lt sąskaitą. Iš jų 341 Lt atiteko dujų tiekėjui. Valstybei mokesčių, t.y. pridėtinės vertės mokesčio, nekilnojamojo turto, žemės mokesčių, buvo sumokėta 48 Lt, Darbo užmokesčiui atiteko 27 Lt, remontui - 11,8 Lt, nusidėvėjimas už padarytas investicijoms - 25 Lt, įmonės pelnas - 22 Lt iki mokesčių, bet iš jų dar reikės sumokėti savivaldybei už šilumos ūkio nuomą ir pelno mokestį valstybei Į šilumos kainą yra įskaičiuojama palūkanų dalis, o pačias paskolas šilumos tiekėjai grąžina jau iš pelno. Paskolos šilumos tiekėjams yra dalinis finansavimo šaltinis investicijoms į šilumos gamybos įrenginius, šilumos trasų renovacijas, šilumos punktų renovacijas bei kitoms investicijoms.

207

208 Trumpalaikis finansavimas Trumpalaikis finansavimas - trumpalaikės skolos, kurias reikia sumokėti per vienerius metus, naudojamas trumpo laiko turtui didinti. Trumpalaikio finansavimo š altiniai: Trumpalaikiai banko kreditai, Komerciniai kreditai, Kreditai su užstatu, Debitorinio įsiskolinimo ir atsargų faktoringas.

209 Ilgalaikis finansavimas tokios ilgalaikės skolos, kurias reikia grąžinti vėliau nei po vienerių metų. Ilgalaikės skolos gali būti kelių tipų: Terminuota ilgalaikė paskola. Garantuojamos paskolos. Negarantuojamos paskolos.

210 Gamybos kaštai Pardavimai 1000 x 200 = Tiesioginės išlaidos Medžiagos 1000 x 75 = Darbas 1000 x 45 = = Netiesioginės išlaidos Administracija 40 = Pardavimų skyrius 20 = Iš viso išlaidų 180 = Pelnas 20 = VISO 200 = Vieneto savikaina 180, ar gali bendrovė parduoti už 180 ir gauti pelną, ouž 160 ?

211 Gamybos išlaidos Kintamos išlaidos. JOS TIESIOGIAI PRIKLAUSO NUO GAMYBOS APIMČIŲ, ar kitaip - tiesioginės išlaidos Pastovios išlaidos. JOS NEPRIKLAUSONUO GAMYBOS APIMČIŲ. Dar vadinamos - netiesioginės išlaidos Praktikoje tiesiogiai gamyboje naudojamos medžiagos beveik visada būna kintamos išlaidos, tačiau išlaidos darbininkų darbo užmokesčiui labiau tiktų į pastoviąsias išlaidas nei į kintamas Produkto vieneto pridėtinė vertė apsiskaičiuoja kaip pastoviųjų išlaidų ir pelno, produkto vienetui, suma

212 Lūžio taškas Lūžio tašką formuoja trys gamybos rodikliai: pastovios išlaidos; kintamos išlaidos; ir pajamos. Lūžio taškas susidaro kai parduodamas toks kiekis gaminių kad bendrovė neuždirba pelno bet ir nepatiria nuostolių Gamybos sverto rodiklis parodo, kokia dalimi keičiasi pelnas pasikeitus gamybos apimtims Gamybos sverto rodiklis priklauso nuo pastovių ir kintamų išlaidų santykio.

213 Lūžio taškas

214 5.Klausimai: 1. Kas sudaro prekės alternatyvinius kaštus? Kaip suprantama masto ekonomija? 2. Paaiškinkite pelno susidarymą ir jo paskirstymą? Kaip kinta pelnas didinat ar mažinant gamybos apimtis? 3. Nurodykite aktualiausias tarptautinės prekybos problemas dabartinėmis sąlygomis? 4. Kas yra laisvoji prekyba ir protekcionizmas, nurodykite laisvosios prekybos ir protekcionizmo politikos privalumus ir trūkumus? 5. Kas yra dempingas, embargas, muitai, kvotos, eksporto subsidijos? 6. Kas yra PPO. Koks yra pagrindinis PPO tikslas ir vaidmuo dabartinėmis sąlygomis? Ar Lietuva yra PPO narys.

215 6.RINKOS EKONOMINĖ SISTEMA: IŠTEKLIŲ PASKIRSTYMAS, PINIGAI IR PINIGŲ SRAUTŲ APYTAKA,

216

217

218

219

220

221

222

223

224

225 7.VARTOTOJO ASMENINIS BIUDŽETAS IR JO SUDARYMAS, PAJAMŲ ŠALTINIAI, VARTOJIMO KREDITAS, REKLAMA

226

227

228

229

230

231

232 Paskola – tai ne tik palūkanos.Kai skolinamės pinigus, didžiausią dėmesį kreipiame į palūkanas. Tai natūralu, nes palūkanos sudaro didžiausią paskolos kainą. Tačiau imant paskolą reikia atkreipti dėmesį į dar keletą svarbių kriterijų. 1. Administravimo mokestis. Paprastai išduodamas paskolą bankas dar taiko vienkartinį administracinį mokestį. Jis gali būti įskaičiuojamas į paskolą arba mokamas atskirai.

233

234 Investavimas Investavimas yra veikla, kai turimos lėšos yra panaudojamos, siekiant užtikrinti jų saugumą bei padidinti vertę. Investuoti galima savarankiškai arba naudotis kitų teikiamomis finansinio tarpininkavimo paslaugomis. Paprastai tokias paslaugas teikia visi komerciniai bankai draudimo ir investicinės bendrovės, finansinio tarpininkavimo įmonės. Investavimo subjektas. Investuoti gali tiek privatus asmuo, tiek institucijos - bankai, draudimo ar investicijų bendrovės, valstybė. Jeigu dar investuojate gautas palūkanas, jų nenaudodami, tada atsiranda galimybė sukaupti dar daugiau, nes ima veikti sudėtinių palūkanų mechanizmas. Investavimo rizika. Rizika didesnė tuomet, kai tikimasi didesnio pelno. Pastaruoju metu itin aktuali infliacijos rizika, kai kylant prekių ir paslaugų kainoms, mažėja pinigų perkamoji galia, t.y. už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti vis mažiau prekių. Infliacija daro žalą neinvestuotoms lėšoms. Ji taip pat turi neigiamą poveikį ir tuomet, kai yra didesnė nei pasirinktos investicijos pelningumas Kapitalo rizika: investuojant lėšas, yra galimybė jų nebeatgauti arba netekti dalies lėšų. Investuojant į kitos šalies vertybinius popierius, reikėtų atkreipti dėmesį į valiutos kursą, šalies įstatymus ir prekybos taisykles, mokesčius, politinį stabilumą ir perspektyvas.

235 Investavimas į indėlius Investavimas į indėlius - tai tam tikros sumos lėšų laikymas kredito įstaigoje už palūkanas konkretų apibrėžtą laikotarpį. Daugiausia indėliai laikomi bankuose arba kredito unijose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 Lietuvos banko licenciją turintys komerciniai bankai ir 67 kredito unijos. Prieš investuojant lėšas į indėlį, reikėtų Lietuvos banko internetinėje svetainėje pasidomėti tuo metu egzistuojančiu kredito įstaigų sąrašu ( bei kredito įstaigų veikla konkrečiu laikotarpiu (

236 Investavimas į obligacijas Investavimas į obligacijas - tai skolos vertybinio popieriaus už tam tikrą sumą įsigijimas, reiškiantis jo turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusios institucijos nustatytais terminais nominaliąją obligacijos vertę bei metines palūkanas. Tai paskola obligacijas išleidusiai akcinei bendrovei, bankui ar Vyriausybei, iš anksto žinant pajamas iš šios investicijos, o obligacijų turėtojai laikomi bendrovės kreditoriais. Obligacijų kainos kyla tuomet, kai palūkanų normos rinkoje krenta. Jei obligacijas išleidusi bendrovė yra pakankamai smulki ar neseniai veiklą pradėjusi, tai palūkanos už tokias obligacijas turėtų būti didelės. Renkantis obligacijų leidėją, būtina pasidomėti jo reitingu, kuris atspindi įmonės kredito riziką. Kuo aukštesnis obligacijos leidėjo reitingas, tuo mažesnis jo leidžiamų obligacijų pelningumas. Obligacijų rinkoje labai svarbi kredito rizika, kai galima prarasti lėšas dėl emitento, t.y. obligaciją išleidusios institucijos, finansinės nesėkmės. Investuojant į ilgo laikotarpio įmonės obligacijas, sunku numatyti įmonės finansinę padėtį tolimoje ateityje, todėl kredito rizika išauga. Investuojant į obligacijas vienerių ar kelerių metų laikotarpiui, atsiranda perinvestavimo rizika, kai negalima perinvestuoti iš investicijos gaunamų lėšų. Patikimiausios ir mažiausiai rizikingos yra Vyriausybės obligacijos, tačiau ir palūkanos čia mažesnės nei privačių bendrovių. Informacija apie Vyriausybės vertybinių popierių aukcionus skelbiama Lietuvos banko internetinėje svetainėje (

237 Investavimas į akcijas Investavimas į akcijas - tai akcinės bendrovės išleidžiamo nuosavybės vertybinio popieriaus, reiškiančio akcijos turėtojo dalį akcinės bendrovės kapitale ir patvirtinančio jo teisę dalyvauti valdant įmonę bei gauti pelno dalį dividendais, įsigijimas. Šiuo atveju galima uždirbti dviem būdais: 1) gaunant dividendus; 2) parduodant akcijas, pakilus jų rinkos kainai. Investuojant į akcijas, neišvengiama pasirinkimo rizika, kai sprendimas investuoti į konkrečios įmonės akcijas po tam tikro laiko pasirodys buvęs nevykęs. Egzistuoja ir investavimo laiko pasirinkimo rizika: jei pasirinktas netinkamas laikas ateiti į rinką arba iš jos pasitraukti, laukiama investicijų grąža bus mažesnė. Akcijų rinkai būdingi didesni svyravimai, susiję su rinkos veiksniais ir galintys lemti investicijos vertės sumažėjimą: nacionalinės valiutos kurso nestabilumas, akcijų kainos sumažėjimas, palūkanų normos nestabilumas, metalo ar naftos kainų mažėjimas. Kalbant apie kredito riziką, privilegijuotos akcijos yra saugesnės nei paprastos vardinės akcijos. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į akcijų likvidumo riziką.

238 Investavimas į investicinius fondus Investavimas į investicinius fondus - tai turto, kuris dalinės nuosavybės teise po to ir priklauso investicinių vienetų turintiems asmenims, įsigijimas. Fondas yra didelis vertybinių popierių portfelis ir priklauso tam tikrai investuotojų grupei. Fondų lėšas valdo profesionalūs portfelių valdytojai. Investiciniai fondai yra saugesni dėl kredito rizikos, nes čia ji išskaidoma: kai vienų akcijų vertė krenta, kitų - kyla. Egzistuoja pinigų rinkos priemonių, obligacijų, akcijų, mišrūs fondai. Pastaruoju metu Lietuvoje populiariausi pensijų fondai. Jie sukurti, reformuojant pensijų mokėjimo sistemą, ir 2004 m. pradėjo veikti pirmieji pensijų fondai. Čia kaupiama iš Sodros" pervesta socialinio draudimo įmokų dalis. mokesčiais, kurie gana nemaži.

239

240 8.VERSLO FINANSAVIMAS: LĖŠŲ GAVIMO ŠALTINIAI, PASKOLOS IR PALŪKANOS, AKCIJOS IR OBLIGACIJOS, BALANSO STRUKTŪRA, PAJAMŲ ATASKAITA.

241

242

243 9.TEMA GAMYBA IR PREKYBA: GAMYBOS KAŠTAI IR PELNAS, JO PASKIRSTYMAS, TARPTAUTINĖ PREKYBA, VALIUTŲ KURSAI

244

245

246

247 PVZ : šiluminės energijos sąnaudų pagrindinės dedamosios Kuro sąnaudos Kitos kintamosios sąnaudos Materialinės ir joms prilygintos sąnaudops Nusidėvėjimo sąnaudos Darbo užmokesčio (įskaitant soc. draudimą) sąnaudos Palūkanų sąnaudos Kitos pastoviosios sąnaudos

248

249

250

251

252

253 Eil.Nr.Išlaidų straipsniaiSuma, lt 1.Medžiagos(žaliavos) 2.Komplektavimo gaminiai 3.Medžiagų atsigabenimo ir kitos parengimo išlaidos 4.Pagrindinių darbininkų pagrindinis darbo užmokestis 5.Pagrindinių darbininkų papildomas darbo užmokestis 6.Socialinio draudimo įmokos Iš viso tiesioginių išlaidų 7.Gamybos netiesioginės (pridėtinės išlaidos) Gamybos savikaina 8. Veiklos sąnaudos (pridėtinės išlaidos) : pardavimo; bendrosios ir administracinės. Iš viso išlaidų: Išlaidų straipsniai

254 Bendrosios išlaidos (visa savikaina)

255

256 Marketingas – visa, kas daroma su prekėmis ir paslaugomis nuo jų pagaminimo iki jų pardavimo. Marketingo mokslas

257 ES rinka, jos apibudinimas. Prekių, paslaugu, žmonių laisvas judėjimas.

258 Ribiniai kaštai Paaiškinti ribinius kaštus ir ksainų formavimą naftos tiekimo sektoriuje, Šilumos tiekimo ir dujų sektoriuje

259

260

261 10.TEMA.PAGRINDINIAI VERSLO SUBJEKTAI, JŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

262 Be akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovių ekonominė veikla ar verslas galį būtį vykdomas kitomis įmonių organizavimo formomis, i: valstybės įmonę; savivaldybės įmonę; žemės ūkio bendrovę; kooperatinę bendrovę (kooperatyvą); tikrąją ūkinę bendriją; komanditinę ūkinę bendriją; individualią įmonę; viešąją įstaigą.

263 Verslo ir viešasis sektorius, asmenis, vienetai, subjektai VĮ, AB,Europos AB, UAB,Kom.B,Koop. B, Žem.ūkio bendrovė PĮ,ĮĮ,Fiziniai asm. Viešoji įstaiga Biudžetinė institucija

264 Asmuo –rinkos dalyvis, valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, įmonė ar kita organizacija, ar jų padalinys.

265 Individualioji verslo įmonė- tai įmonė, priklausanti vienam asmeniui. Tai yra paprasta verslo organizavimo forma., jai įkurti nėra jokių administracinių ar teisinių kliūčių, lanksti, nes aktyviai reaguoja į poreikių pasikeitimus, nesudėtinga, nes lengva ir pigu organizuoti. Verslo pajamos priklauso pačiam savininkui. Deja, individualioji verslo įmonė turi trūkumų. Akivaizdu, kad vieno asmens galimybės valdyti yra ribotos.

266

267

268

269

270

271

272

273

274 11.BENDROVĖS AKCININKAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS.

275 12.BENDROVĖS ĮSTATAI, JŲ TURINYS IR REIKŠMĖ.

276 13.PATRONUOJANTI IR DUKTERINĖ BENDROVĖS, HOLDINGAS.

277 14.BENDROVĖS STEIGIMAS. STEIGĖJAI. BENDROVĖS STEIGIMO SUTARTIS IR STEIGIMO AKTAS. AKCIJŲ PASIRAŠYMAS IR APMOKĖJIMAS.

278 15.BENDROVĖS VALDYMAS, VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

279 16 STEBĖTOJŲ TARYBOS IR VALDYBOS SUDARYMAS, KOMPETENCIJA, ĮMONĖS VADOVAS

280 17. BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO SUDĖTIS

281

282

283 18.AKCIJOS, JŲ TEISINIS STATUSAS, EKONOMINIS TURINYS IR FORMOS.

284

285

286

287

288

289 19.AKCIJŲ PASIRAŠYMAS, APMOKĖJIMAS, PERLEIDIMAS

290 20.ĮSTATINIO KAPITALO DIDINIMAS IR MAŽINIMAS, DIVIDENDAI.

291 21.BENDROVĖS REORGANIZAVIMAS, ATSKYRIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS.

292 22.KAINOS, JŲ VAIDMUO RINKOS EKONOMIKOJE.

293 23.VERSLO ĮMONĖS KOMERCINĖ VEIKLA.

294 24.ĮMONĖS VERSLO PLANAS IR VEIKLOS REZULTATAI.

295 25VERSLO INVESTICIJŲ EKONOMINIS TURINYS

296 26.VERSLO INVESTICIJŲ ORGANIZAVIMAS, INVESTICIJŲ STRATEGIJA

297 27.V ERSLO INVESTICIJŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI IR VALSTYBĖS RĖMIMAS

298 28. INVESTICINIŲ PROJEKTŲ RIZIKOS VERTINIMAS

299 29.VERSLO OBJEKTO STATYBAI REIKIAMO ŽEMĖS SKLYPO ĮFORMINIMAS

300 30.VERSLO OBJEKTO STATYBOS PROJEKTO RENGIMO TVARKA.

301 31.STATYBOS LEIDIMO GAVIMO IR OBJEKTO PRIPAŽINIMO TINKAMU NAUDOTI TVARKA.

302

303